Example: confidence

Depresijos ir nerimo sutrikimu diagnostika ir …

Depresijos ir nerimo sutrikim diagnostika ir gydymo principai Depresijos sutrikim epidemiologija (negalios apsunkinti gyvenimo metai). Lietuvos sveikatos politika vadovaujasi Europos regiono dokumentu Sveikata visiems XXI am iuje ir Lietuvos sveikatos programa. Tarp svarbiausi regiono sveikatos klausim pabr iama ir psichin s sveikatos problema. PSO pateikiami duomenys apie 10 pagrindini lig i sivys iusios rinkos ekonomikos ir buvusios socialistin s ekonomikos kra tuose. Pirmosios 2 de imtuko vietos 1990 metais ir 2020 metais skiriamos i eminei irdies ligai ir did i jai vienpolei depresijai. Vienpoliai depresiniai sutrikimai yra did iul na ta visuomenei ir u ima ketvirt viet tarp vis lig , daugiausia sunkinan i gyvenimo metus (4,4 proc.) bei yra pagrindin met , pragyvent , jau iant negali , prie astis (11,9 proc. vis met , pragyvent varginant negaliai). 15. 44 m. am iaus grup je vienpoliai depresiniai sutrikimai u ima antr pagal sunkum viet ir sudaro 8,6 proc. negalios apsunkint gyvenimo met.

www.psichiatrai.lt 1 . Depresijos ir nerimo sutrikimų diagnostika ir gydymo principai 1.0. Depresijos sutrikimų epidemiologija (negalios apsunkinti gyvenimo meta

Tags:

  Monier, Depresijos ir nerimo sutrikimu diagnostika ir, Depresijos, Sutrikimu, Diagnostika, Depresijos ir nerimo, Diagnostika ir

Information

Domain:

Source:

Link to this page:

Please notify us if you found a problem with this document:

Other abuse

Transcription of Depresijos ir nerimo sutrikimu diagnostika ir …

1 Depresijos ir nerimo sutrikim diagnostika ir gydymo principai Depresijos sutrikim epidemiologija (negalios apsunkinti gyvenimo metai). Lietuvos sveikatos politika vadovaujasi Europos regiono dokumentu Sveikata visiems XXI am iuje ir Lietuvos sveikatos programa. Tarp svarbiausi regiono sveikatos klausim pabr iama ir psichin s sveikatos problema. PSO pateikiami duomenys apie 10 pagrindini lig i sivys iusios rinkos ekonomikos ir buvusios socialistin s ekonomikos kra tuose. Pirmosios 2 de imtuko vietos 1990 metais ir 2020 metais skiriamos i eminei irdies ligai ir did i jai vienpolei depresijai. Vienpoliai depresiniai sutrikimai yra did iul na ta visuomenei ir u ima ketvirt viet tarp vis lig , daugiausia sunkinan i gyvenimo metus (4,4 proc.) bei yra pagrindin met , pragyvent , jau iant negali , prie astis (11,9 proc. vis met , pragyvent varginant negaliai). 15. 44 m. am iaus grup je vienpoliai depresiniai sutrikimai u ima antr pagal sunkum viet ir sudaro 8,6 proc. negalios apsunkint gyvenimo met.

2 Prognozuojama, kad iki 2020 met . Depresijos padid s iki 5,7 proc. ir ji taps antr ja pagrindine prie astimi prarast d l negalios gyvenimo met . Pasaulyje d l prarast abiej ly i negalios gyvenimo met ji bus antroji prie astis po i emin s irdies ligos, o i sivys iusiuose regionuose depresija bus pagrindin met , praleist su negalia, prie astimi. Depresijos epidemiologiniai duomenys labai skirtingi. Tam turi takos tyrimo metodik . skirtumai, po i rio sutrikim ribas vairov , diagnostikos patikimumo problemos ir kt. Teigiama, jog depresija bent kart gyvenime gali b ti sirg nuo 5-8 proc. iki 20-30 proc. moni , o sunkias depresijas patiria 1-2 proc. moni . Kartotinis Depresijos sutrikimas nustatomas 1,5 19 proc., o distimija 3 3,9 proc. populiacijos. Nustatyta, kad kartotine trumpalaike depresija gali sirgti apie 5 proc. visuomen s, o iemos tipo Depresijos 5 kartus da nesn s u vasaros. I vis ligoni , kurie kreipiasi vairi specialybi gydytojus, sergantieji depresija sudaro 10 proc.

3 Literat ros duomenimis apie 10 proc. vis moni patiria ilgiau ar trumpiau trunkan ias depresines b senas, o prie j priskyrus ir velnias, da niausiai neatpa intas depresijas, susidaryt apie 25 proc. Depresijos diagnostika . Depresija liguistai prisl gta li dna nuotaika, kuriai paprastai b dinga sul t j s m stymas ir prislopinti judesiai. Klasikin depresija. Europos regiono valstyb se ir Lietuvoje depresija diagnozuojama, remiantis TLK-10 Depresijos diagnostikos kriterijais, pagal kuriuos skiriama: F32 Depresijos epizodas. Lengvos Depresijos epizodas..00 Be somatinio sindromo..01 Su somatiniu sindromu. Vidutinio sunkumo Depresijos epizodas..10 Be somatinio sindromo..11 Su somatiniu sindromu. F Sunkios Depresijos epizodas be psichozes simptomu. F Sunkios Depresijos epizodas su psichozes simptomais F Kiti Depresijos epizodai. F Nepatikslintas Depresijos epizodas. F 33 Pasikartojantis depresinis sutrikimas. Pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos Depresijos epizodas.

4 00 Be somatinio sindromo..01 Su somatiniu sindromu. Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo Depresijos epizodas..10 Be somatinio sindromo..11 Su somatiniu sindromu. Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios Depresijos epizodas be psichoz s simptom . Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios Depresijos epizodas su psichoz s simptomais. 1 . Pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija. Kiti pasikartojantys depresiniai sutrikimai. Nepatikslintas pasikartojantis depresinis sutrikimas. F34 Nuolatiniai nuotaikos sutrikimai. Ciklotimija. Distimija. Kiti nuolatiniai nuotaikos sutrikimai. Nepatikslintas nuolatinis nuotaikos sutrikimas. Depresija diagnozuojama apklausus pacient , jo aplinkos mones, objektyviai vertinus esam psichin b sen ir nusta ius: PAGRINDINIUS Depresijos SIMPTOMUS: pakitusi nuotaik (li desys, prisl gtumas, nusiminimas, disforija ir kt.). interes ir pasitenkinimo suma jim (susiaur j s interes ratas, suma j s pasitenkinimo jausmas veikla, kuri anks iau teik malonum ).

5 Energijos bei aktyvumo suma jim ir nuovargio jausmo padid jim . KITUS SIMPTOMUS: susilpn jusi d mesio koncentracij ir i laikym . suma jusi savivert ir pasitik jim savimi kalt s ir menkaverti kumo id jas ni r ir pesimistin ateities sivaizdavim . alojimosi ar savi udyb s id jas arba veiksmus sutrikus mieg (insomnija, re iau hipersomnija). apetito poky ius (suma jimas, re iau padid jimas, s lygojantis atitinkamus svorio poky ius). SOMATINIUS Depresijos SIMPTOMUS: suma j interesai ir pasitenkinimas veikl , patinkan ia esant normalios nuotaikos silpnesn emocin reakcija prastines malonias aplinkybes ir vykius, ma iausiai 2. valandomis ankstesnis nei prasta nubudimas rytais depresija sunkesn rytais ymus apetito suma jimas svorio kritimas libido susilpn jimas psichomotorinis slopinimas arba a itacija Somatinis sindromas i skiriamas nusta ius 4 ir daugiau min t simptom . Depresijos sunkumas nustatomas pagal simptom rai k . Vis 3-j Depresijos epizod . trukm tur t b ti ma iausiai 2 savaites, ta iau esant ne prastai sunkiems simptomams ir greitai prad iai, j galima diagnozuoti ir grei iau.

6 Vis 3-j sunkumo laipsni depresija ma iau ar daugiau sutrikdo pacient socialin , darbin ir buitin veiklas. Lengvos Depresijos epizodas. Tipi kiausi io sunkumo Depresijos epizodo simptomai yra li dna nuotaika, suma j interesai ir pasitenkinimas, padid j s nuovargis. Diagnostikai b tini ma iausiai 2 i pagrindini ir ma iausiai 2 kiti Depresijos simptomai. Nei vienas simptomas neturi b ti stipriai i reik tas. Asmuo, sergantis lengva depresija, paprastai jaudinasi d l min t . simptom ir turi socialin s veiklos ir net prasto darbo sunkum , bet i funkcij nepraranda. Vidutinio sunkumo Depresijos epizodas. Diagnostikai b tini du i trij tipi kos Depresijos simptom ir ma iausiai trys kiti Depresijos simptomai. Keletas simptom gali b ti ry k s, bet tai neb tina, jeigu bendras simptom skai ius yra pakankamas. Asmuo, sergantis vidutinio sunkumo depresija, paprastai turi dideli socialin s, darbin s ir buitin s veiklos sunkum . Sunkios Depresijos epizodas. Diagnostikai b tini trys pagrindiniai Depresijos simptomai ir ma iausiai keturi kiti simptomai, kuri keletas turi b ti sunkaus laipsnio.

7 Jeigu tokie svarb s 2 . simptomai kaip a itacija arba prislopinimas yra labai ry k s, pacientas gali nenor ti arba negal ti nurodyti daugelio Depresijos simptom , taip apsunkinant tolesn diagnostik . Labai ma a tikimyb , kad io epizodo metu ligonis sugeb s t sti socialin , darbin ar buitin veikl , o jei ir sugeb s, tai ji bus labai ribota. Sunkios Depresijos epizodas gali reik tis su psichoz s simptomais ir be j . Psichozin . simptomatik nurodo : kliedesiai (b dinga nusid jimo, nuskurdimo, nei vendiamos nelaim s id jos);. haliucinacijos (klausos ir uosl s haliucinacijom b dingi mei iantys, kaltinantys balsai bei atmat , puvimo arba m sos irimo kvapai);. sunkus psichomotorinis slopinimas, galintis progresuoti iki stuporo;. Kliedesiai ir haliucinacijos gali atitikti (b ti kongruentiniai) nuotaikos sutrikimo sunkum . (pvz.: savikaltos, nuostolio, nihilistiniai) arba neatitikti (nekongruentiniai). Nekongruentiniai simptomai b na apie 15% pacient . U maskuotos Depresijos .

8 Ios Depresijos dar vadinamos slaptosiomis, vegetacin mis, somatin mis, depresijomis be Depresijos , depresij ekvivalentais arba latentin Depresijos , kuri metu pirmiausiai i sy k ja ne liguisti nuotaikos sutrikimai, o kokios nors ligos, da nai somatin s simptomai. i depresija lyg u simaskuoja, u sideda kitos ligos kauk . Tad suprantama, kad ios Depresijos neretai lieka neatpa intomis, juo labiau, kad ligoniai paprastai kreipiasi ne psichiatrus, o kit specialybi gydytojus. Manoma, kad vis ligoni , kurie kreipiasi . gydytojus, ma daug pus serga u maskuotomis depresijomis. U maskuot depresij simptomatika labai vairiaform (polimorfi ka), da niau vidutinio intensyvumo. Ligoniai da niausiai skund iasi bendru silpnumu, nerviniu i sekimu, irdies ir kraujagysli , kv pavimo, vir kinimo sistem veiklos sutrikimais, greta kuri stebima iniciatyvos stoka, nerimas, nuovargio jausmas, astenija. Ligoniams gana da nai sunku nupasakoti savo negalavimus. Vieni i da nesni po ymi yra miego sutrikimai (sunku u migti, pavir utini kas miegas, da ni pabudimai, pernelyg ankstyvi nubudimai), nevalgumas (suma ja k no mas ), libido ir potencijos susilpn jimas ( moterims gali sutrikti m nesini ciklas).

9 Da nai vargina skausmai, parestezijos, pykinimas, v mimas, viduri u kiet jimas ar viduriavimas, spaudimo jausmas kr tin je. Visi ios r ies Depresijos simptomai neturi organinio pagrindo, nenustatoma ir t organ . funkcij sutrikim (arba jie nustatomi minimal s, neatitinkantys savijautos sunkumo), j negalima susieti su kokia nors viena liga, jie nesudaro ir pilno klinikinio sindromo. U maskuotos Depresijos klasifikuojamos pagal negalavim lokalizacij ir pob d . Skiriami sekantys Depresijos variantai: senestopatinis. Vyrauja skausmas arba senestopatijos. Skausm . lokalizacija kintanti, tai savoti ki, senestopatiniai, klajojantys skausmai, sustipr jantys nakt arba ryt , topografi kai neatitinkantys inervacijos zon , j negalima priskirti jokiai somatinei link periodi kai kartotis arba priklauso nuo psichogenini veksni . J neveikia analgetikai, bet gerai veikia antidepresantai, trankviliantai ar net ma os neuroleptik doz s. Skiriamos io varianto sekan ios formos: kardialinis ( vairaus intensyvumo nemalon s jutimai irdies plote: spaudimas, d rimas, deginimas, spazmai, kar tis, pulsacija, tachikardija).

10 Panalginis (skausmai pereina i vienos k no dalies kit , t. y. neturi nuolatin s lokalizacijos). abdominalinis (epigastriumo, arnyno, kepen skausmai). cefalgin (galvos skausmai:deginimo, spaudimo, pulsavimo, tirpimo, tu tumo jausmai). (insomnijos). Pasirei kia sutrikusiu miegu, nepails jimo jausmu (nors ir miegojo vis nakt ). Kartais ios kilm s miego sutrikimai gali pasireik ti apsn dimu, kuris trunka vis dien ir tik vakare palengv ja. dar vadinama vegetacine depresija, kuri gali pasireik ti sekan iomis formomis: vegetovisceraline da niausiai debiutuoja kaip paroksizmas nakt arba nksti ryt kaip sm gis, pulsavimas galvoje, irdies plote, prakaitavimas, mirties baim . 3 . vazomotorine alergine sunku kv puoti, u gula nos , degina nosies gleivin , pakinta balso tembras. pseudoastmine sutrinka kv pavimo ritmas, gilumas, da nis. kai alkoholis vartojamas ne d l euforijos, bet tam, kad numal int . nemalonius jutimus, i vaduot nuo sunki min i . Tai simptominis, t. y. antrinis alkoholizmas.