ŠILUMOS TIEKIMAS Doc. A. Rogoža, lekt. J. Č ė

1 ILUMOS TIEKIMAS Doc. A. Rogo a, lekt. J. iuprinskien Neakivaizdinis skyrius ilumos vartotojai. ilumos altiniai. ilumos poreiki skai iavimas. ilumos tinklai, j klasifikacija ir schemos. ilumos tinkl elementai. ilumos vartotoj prijungimas prie ilumos tinkl . ilumos tinkl skai iavimas. Pjezometrinis grafikas. ilumos punktai. ilumos punkt elementai. Literat ra: 1. Gedgaudas M., le as A., vedarauskas J., Tuomas E. ilumos TIEKIMAS . Vilnius, 1992. 328 p. 2. ilumos perdavimo tinkl ilumos izoliacijos rengimo taisykl s. Lietuvos Respublikos kio ministro 2007 m. gegu s 5 d. sakymas Nr. 4-170 3. ilumos tiekimo tinkl ir ilumos punkt rengimo taisykl s. Lietuvos Respublikos kio ministro 2005 m. vasario 24 d. sakymas Nr.

2 4-80 4. ABB Centralizuoto ilumos tiekimo vadovas. 12 leidimas. 1994. 5. Ионин А. А., Хлыбов Б. М., Братенков В. Н., Терлецкая Е. Н. Теплоснабжение. Москва, Стройиздат, 1982. 336 с. 6. Беляйкина И. В., Витальев В. П., Громов Н. К. и др. Водяные тепловые сети. Справочное пособие по проектированию. Москва, Энергоатомиздат, 1988. 376 с. 7. Козин В. Е., Левина Т. А. и др. Теплоснабжение. Москва, Высшая школа, 1980. 408 с. 8. Соколов Е. Я. Теплофикация и тепловые сети. Москва, Энергоиздат, 1982, 359 с. 9. Копко В. М., Зайцева Н. К., Базыленко Г. И. Теплоснабжение (курсовое проектирование), 1985. 10. Bekanali ilumos tiekimo vamzd i projektavimo vadovas (pasirinktinai pagal firm : ABB, ) 11. Рандлов П. Справочник по централизованному теплоснабжению, Европейская Ассоциация Производителей Предварительно Изолированных Труб для Централизованного Теплоснабжения, Elbo Grafiske Hus A/S, 1997, 318 с.

3 12. Centralizuotas ilumos TIEKIMAS Ryt ir Vakar Europos tendencijos. 13. Nacionalin energetikos vartojimo efektyvumo didinimo 2006 2010 met programa. LR kio ministerija, 2007. 14. Lietuvos ilumos tiek j asociacijos med iaga 1. VADAS. CENTRALIZUOTAS ILUMOS TIEKIMAS Centralizuotas ilumos TIEKIMAS (C T) yra vyraujantis apr pinimo iluma b das centrin se, rytin se ir iaurin se Europos alyse. D l vietini klimato s lyg susiklost palanki pad tis C T pl trai gyvenamajame sektoriuje. Ta iau C T taip pat naudojamas ir pietin se ES alyse, ypa Italijoje ir Pranc zijoje. 1 paveiksle pateikta ilumin s energijos gamyba ir gyvenamojo sektoriaus apr pinimo iluma u imamos rinkos dalys ES alyse ir Centrin s ir Ryt Europos (CRE) alyse, bei alyse, priklausan iose Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA) (European Free Trade Association).

4 Akivaizdu, kad did iausias centralizuotai tiekiamos ilumos gamintojas yra Vokietija (88,000 GWh/metus). Tarp ali - kandida i ES did iausi centralizuotai tiekiamos ilumos kiekiai generuojami ekijos Respublikoje (41,000 GWh/metus). 1 pav. ilumos gamyba ir u imamos gyvenamojo sektoriaus rinkos dalis Analizuotose ES alyse C T u imamos gyvenamojo sektoriaus rinkos dalis kinta nuo 1% Did iojoje Britanijoje iki 50% Suomijoje. Analizuotose CRE alyse C T u imamos gyvenamojo sektoriaus rinkos dalis kinta nuo 12% Kroatijoje iki 70% Latvijoje. Tod l iame regione C T yra svarbus energetikos sektoriaus komponentas. Lyginant su 1999 metais, ilumos gamyba i augo daugumoje ES ali . Labiausiai i augo Italijoje ( per metus), Austrijoje ( per metus) ir vedijoje (6% per pastaruosius dvejus metus).

5 Austrijoje C T u imama gyvenamojo sektoriaus rinkos dalis padid jo iki Yra du specifiniai bruo ai b dingi CRE alims: nors C T tiekiama ilumos dalis gyvenamajam sektoriui s lyginai i liko toks pats kaip ir 1999 metais, ta iau C T gamyba smarkiai suma jo. Taip atsitiko dalinai d l diegiam energijos taupymo priemoni , ypa gyvenamajam sektoriuje, bei ypatingai d l neobjektyvios konkurencijos tarp C T ir ildymo individualiais gamtini duj katilais, kai stamb s vartotojai subsidijuoja smulkius. Apskritai C T tiekiamos ilumos apimtys ma ja. Toki tendencij lemia C T sistem atnaujinimas ir modernizavimas, o taip pat vartojimo suma jimai. [12]. Lietuvoje galutin s energijos reikmi strukt riniai poky iai per ketverius metus pagal pagrindines vartotoj grupes bei energijos (elektra, iluma, kuras) r is buvo tokie (procentais kiekvienai energijos r iai ir bendras) [13]: nam kis 14; 2,6; 5,9; 0,4; prekyba ir paslaugos 30,9; 11,1; 11,9; 18,5; pramon 16,1; 26,2; 24,5; 22,7; transportas 4,1; 0; 15,8; 15,8; em s kis ( 10,3); 6; 5,7; 2.

6 2 pav. Galutinis energijos sunaudojimas pagal sektorius 2006 metais [13] 2. CENTRALIZUOTO ILUMOS TIEKIMO ISTORIJA 1876 Pirmoji centralizuoto ilumos tiekimo sistema rengta JAV (Niujorke). 1893 Pirmoji kombinuotos ilumos ir elektros energijos gamybos elektrin buvo pastatyta Europoje, o sukonstruota Vokietijoje (Hamburge). 1900 Gruod io 5 d. prad jo veikti pirmoji Vokietijos rajoninio ildymo sistema Drezdene. 1903 Vilniaus centrin je elektrin je rengtas emo sl gio centrinis garinis ildymas. Tai buvo pirmasis centrinis ildymas Lietuvoje 1904 Prad jo veikti pirmoji centralizuoto ilumos tiekimo sistema Vengrijoje, apr pinanti iluma Parlament Budape te. 1923 Prad jo veikti pirmoji Olandijos centralizuoto ilumos tiekimo sistema (Utrechte).

7 1924 Taryb S jungoje prad jo veikti pirmoji centralizuoto ilumos tiekimo sistema (Sankt Peterburge). 1925 Danijoje (Kopenhagoje), taip pat Islandijoje (Reikjavike) prad jo veikti centralizuoto ilumos tiekimo sistema. 1930 Prad jo veikti pirmoji centralizuoto ilumos tiekimo sistema Pranc zijoje (Pary iuje). Europoje iais metais veik daugiau nei 200 centralizuoto ilumos tiekimo j gaini . 1932 veicarijoje (Ciuriche) buvo prad ta statyti centralizuoto ilumos tiekimo j gain . 1937 Valon jos mieste (Belgijoje) prad jo veikti pirmoji centralizuoto ilumos tiekimo sistema. 1947 Kogeneracijos prad ia Lietuvoje, kuomet Kaune i Petra i n elektrin s turbin garas buvo prad tas tiekti popieriaus fabriko technologiniams ir buitiniams poreikiams tenkinti 1947 vedijoje prad jo veikti centralizuoto ilumos tiekimo sistema.

8 Austrijoje prad jo veikti pirmoji kogeneracin j gain . 1951 Did iojoje Britanijoje (Londone) prad jo veikti pirmoji didesn centralizuoto ilumos tiekimo jo veikti pirmoji centralizuoto ilumos tiekimo sistema Suomijos sostin je Helsinkyje. 1954 Prad jo veikti pirmoji kogeneracin j gain Lenkijos sostin je Var uvoje. sik r Euroheat&Power - tarptautin centralizuoto ilumos tiekimo, centralizuoto aldymo ir kombinuotos ilumos ir elektros energijos gamybos asociacija. Asociacijos tikslas skatinti centralizuoto ilumos tiekimo, centralizuoto aldymo ir kogeneracijos pl tr ES alyse. 1957 Lietuvoje (Vilniuje) prad jo veikti centralizuoto ilumos tiekimo sistema. Prad jo veikti pirmoji kogeneracin j gain Suomijoje. 1964 vedijoje prad jo veikti pirmoji branduolin kogeneracin j gain.

9 Centralizuotas ir vietinis ilumos TIEKIMAS ilumos vartotojai ilum gali gauti dvejopai: i bendro ir atskiro ilumos altinio. Kiekvien ilumos tiekimo sistem sudaro keturi pagrindiniai elementai: 1. ilumos altinis, kuriame yra gaminama iluma; 2. ilumos tiekimo tinklai, kuriais ilumne is tiekiamas vartotojams; 3. ilumos punktai, da niausiai yra rengiami vartotoj pastatuose ir jie yra jungiamoji grandis tarp pastato ir lauko in inerini sistem ; 4. vartotojai tai pastato in inerin s sistemos vartojan ios ilum (kar to vandentiekio, ildymo, mechaninio v dinimo, technologin s). ilumos tiekimo sistemos yra centralizuotos ir vietin s. Centralizuotos ilumos tiekimo sistemos (C TS) pagal ilumos altin skirstomos termofikacines ir rajonines.

10 Termofikacin se sistemose ilumos altinis yra termofikacin (TE) elektrin , kai vienu metu gaminama dviej r i energija elektra ir iluma. Rajonin se centralizuoto ilumos tiekimo sistemose ilumos altinis yra miest arba pramon s moni katilin s (kogeneratorin s), kuriose gaminama ilumin (arba kartu ir elektros) energija. 1 ilumos altinis; 2 ilumos tiekimo ir paskirstymo vamzdyn tinklai; 3 vartotoj ilum naudojan ios sistemos [14] Vietin s ilumos tiekimo sistemos yra tos, kai ilumin energija gaminama keliems pastatams arba net pa iuose pastatuose rengtose katilin se. C TS naudojami ilumne iai kar tas vanduo (iki 150 C-120 C) arba garas. Garo privalumai - tenkina tiek technologinius tiek buitinius ilumos poreikius, garo kondensato gr inimui i vartotoj altin elektros energijos suvartojama ma iau, negu gr inant vanden , tr kumai sistem eksploatacija sud tinga, garotiekio ilgiai riboti.