Kasos ligos uþgriûva netikëtai - emedicina.lt

1 FARMACIJA IR LAIKAS, 2005 antras numeris23 Svarbus vir kinimosistemos organasProf. L. Kup insko teigimu, kasa yra labai svarbusvir kinimo sistemos organas. Kasos i skiriamose sul-tyse yra ferment , kurie vir kinamajame trakte padedaperdirbti pagrindinius m s maisto komponentus baltymus, riebalus, angliavandenius. Baltymus vir -kina Kasos i skiriamas tripsinas ir chimotripsinas, rie-balus lipaz , angliavandenilius amilaz . Jeigu d lvienos ar kitos prie asties, pavyzd iui, u degimo, aug-lio ir kt., sutrinka Kasos veikla, pirmiausia nuken iavir kinimas. Tai pasirei kia atitinkamais niausiai vargina kasosu degimaiProfesoriaus od iais, da niausiai pasitaikantis ka-sos sutrikimas yra l tinis Kasos u degimas pan- Kasos ligos u gri va netik taiSpart jantis gyvenimo tempas neatsiejamas nuo nervin s tam-pos, pervargimo, netvarkingos mitybos. Vie a paslaptis, jogpo temptos darbo dienos neretas bando atsipalaiduoti taurealkoholinio g rimo.

2 Bet toks atsipalaidavimas sietinas su dar dides-niais nemalonumais. Kasos ligos n ra tokios da nos, kaip, tarkim, stem-pl s ar skrand io, sako KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO GASTROENTERO-LOGIJOS KLINIKOS VADOVAS PROFESORIUS LIMAS KUP INSKAS. Bet da niau jomis serga tam tikros kategorijos mon s. /m nesio interviu/Kauno medicinos universitetoGastroenterologijos klinikos vadovasprof. LIMAS KUP INSKAS kreatitas. Ta iau ir ia Kasos liga sergama re iau,nei, pavyzd iui, gastroezofaginiu refliuksu ar opali-ge. Pastarosios ligos yra kur kas da nesn s. B data, kad Kasos u degimo, ypa l tinio, prad ioje galineb ti akivaizd i simptom . Jie atsiranda tada, kailiga yra jau pa sukeliantys veiksniaiTiek l tin , tiek m Kasos u degim da nai sukeliaalkoholio vartojimas. Be abejon s, io alingo pro- io galima i vengti arba atsisakyti. Ta iau nereikiapamir ti, kad daugiau kaip tre dalis l tinio pan-kreatito atvej n ra susij su piktnaud iavimu al-koholiu.

3 Ne ma iau svarbi maus pankreatito prie- astis yra tul ies tak akmenlig . Tai pagrindiniaidu veiksniai, sukeliantys Kasos u degimus. Be j ,yra ir vadinamieji idiopatiniai (neai kios kilm s) Kasos u degimai, kurie da niau vargina moteris. iuo atveju liga gali b ti net paveldima, ypa , jeikasos u degimas pasirei kia jau vaikyst je. Kar-tais Kasos u degim sukelia hipercholesterolemi-ja, hiperlipidemija, prieskydini liauk pa eidimai,imunin s ligos . Kasos u degimus taip pat gali su-kelti pilvo nei kepen veiklai, kuriai gali pakenktireguliarus didesnio alkoholio kiekio vartojimas (ri-biniu laikomas 2 3 vnt., arba 20 30 g alkoholio perpar ), Kasos pa eidimui i sivystyti ribin s alkoho-lio vartojimo normos n ra. Netgi nedidel s alkoho-lio doz s (tiek alaus, tiek vyno ar stipri j g rim ),vartojamos ilgesn laik , gali i provokuoti l tiniopankreatito i sivystym .SimptomaiL tinis pankreatitas da niausiai pasirei kia skausmoarba sutrikusio vir kinimo (malabsorbcijos) sindro-mu.

4 Pagrindinis ligos simptomas skausmas vir uti-n je pilvo dalyje ar kairiajame one sustipr ja pa-valgius, ypa riebaus maisto, skausmai gali b ti la-bai stipr s ir net nepakeliami, praeinantys tik nuonarkotik . Jeigu i sivysto malabsorbcijos sindromas,ligonis tu tinasi gausiomis riebalingomis i mato-mis, krenta svoris, saus ja, pleiskanoja oda, nu-silpsta raumenys, pablog ja reg jimas. D l nepa-kankamo med iag pasisavinimo ligonis i senka,FARMACIJA IR LAIKAS, 2005 antras numeris25tr kstant baltym gali i sivystyti k no pabrinkimai edemos. Tai jau toli pa engusi ligos , piktnaud iaujant alkoholiu, i prad i ka-sos u degimas vystosi i l to. Tai gali trukti kelet ar keliolika met , nes kasa turi dideli rezerv . Vi-si kas Kasos nepakankamumas, kai d l ferment tr -kumo organizmas nepasisavina maisto, i sivystotik tada, kai b na pa eista daugiau kaip 85 90 iajam pankreatitu svarbu slopinti Kasos u -degim , stabdyti jo progresavim , mal inti skaus-m.

5 Ta iau pirmiausia b tina pa alinti lig sukelian- ias prie astis, visi kai nebevartoti svaigal . Ser-gant Kasos u degimu, labai svarbu laikytis dietos,grie tai riboti riebal kiek sivys ius Kasos nepakankamumui, skiriamakasos ferment terapija. Dabar vienas efektyviau-si iai ligai gydyti esti Kreon preparatas, kuriosud tyje yra pagrindini Kasos ferment . is vais-tas gaminamas minimikrosfer pavidalu, tod l turinema prana um prie kitus Kasos nepakanka-mum koreguojan ius preparatus, nes geriau pasi-savinamas. Profesoriaus L. Kup insko od iais, ser-gant l tiniu Kasos u degimu ir i sivys ius kasosnepakankamumui, pakaitin ferment terapija b ti-na, pana iai kaip insulinas sergan iam cukriniu dia-betu ligoniui, kadangi kasa pati jau negali sintetintireikiamo kiekio vir kinimui b tin ferment . Kont-roliuojant ligos simptomus, Kreon vartojamas ilg laik , o kai kuri ligoni pa m jus, ligonis paprastai gydomas li-gonin je, kur laik jam neduodama nei valgyti,nei gerti, ven la inama fiziologinio, gliukoz stirpalo, vaistais mal inamas skausmas.

6 Sunkiau-siais atvejais l tin pankreatit ir jo komplikacijastenka gydyti chirurgi kai. Pagyd ius l tinio pan-kreatito pa m jim ir i liekant Kasos funkcijos ne-pakankamumui, skiriami fermentai, kompensuojan-tys nat ral j tr kum . Fermentuose yra visasmaisto sudedam sias dalis vir kinan i elemen-t , bet gydytojui svarbiausia, kad preparatuoseb t pakankamas kiekis riebalus skaidan ios lipa-z s, nes sergant l tiniu pankreatitu riebal vir ki-nimas sutrinka preparatai vartojami valgio metupagal dozes, kurias nurodo gydytojas. Tai recepti-niai vaistai, kuriuos i ra o tik se galima sigyti ir nereceptini kapsuli ,kuriose yra ma esnis Kasos ferment kiekis. Tokioskapsul s gali b ti vartojamos kaip maisto tinka vir kinimui gerinti po gausi vai i .Pareng G. Slaninien Pra jusi met pabaigoje Kaune vykusi 6- j Europos ganstroen-terolog konferencij susirinko 19-os ali vir kinamojo trakto lig specialistai.

7 Rengin organizuoti Kauno medikams buvo patik ta neatsi-tiktinai. Europos gastroenterologijos ir endoskopijos asociacijosprezidento prof. Larso Lundelio od iais, norint surengti toki konferencij kurioje nors alyje, reikia, kad joje b t pasiektas tamtikras mokslo lygis. Labai aktuali konferencijos mokslin progra-m atitiko Lietuvos gastroenterolog moksliniai did iausi Lietuvos medik laim jim yra neseniai Kaunomedicinos universiteto klinikose (KMUK) atlikti kepen kraujagysli trombo i tirpinimas ir be operacijos jau ne vienam ligoniui d tosdirbtin s kepen kraujagysl s. is ir kiti nauji kepen lig diagnos-tikos ir gydymo metodai diegti bendradarbiaujant KMU Gastro-enterologijos ir Radiologijos klinikoms. KMUK specialistai vykdobendrus mokslinius darbus su Vokietijos, vedijos, Danijos, Angli-jos bei kit ali mokslininkais, skaito prane imus apie H. pyloriinfekcij , u degimines arnyno, gastroezofaginio refliukso, kasosligas tarptautiniuose kongresuose, yra paskelb ne vien straipsn tarptautiniuose Kaune dalyvavo apie 250 vir kinamojo traktolig specialist i Vokietijos, vedijos, Did iosios Britanijos, Izrae-lio, Italijos, kit ali ir Lietuvos.

8 Konferencijoje dalyvavo Pasauliogastroenterolog asociacijos prezidentas prof. Gidas Tytgatas (Gui-do Tytgat) i Olandijos, Europos jungtin s gastroenterolog aso-ciacijos prezidentas Peteris Malferteineris (Peter Malfertheiner)i Vokietijos, vienas ymiausi pasaulio vir kinamojo trakto pato-log Pentis Siponenas (Pentti Sipponen) i Suomijos bei daug kit ymi specialist .Dviej dien konferencijoje buvo perskaityta daugiau nei 80 pra-ne im aktualiausiais vir kinamojo trakto ir kepen lig diagnostikosbei gydymo klausimais. U geriausius konferencijoje pristatytus odi-nius ir stendinius prane imus Europos gastroenterolog asociacijaskyr tris apdovanojimus po 500 eur . Premij gavo ir KMU atstovaiabdominaliniai chirurgai Z. Dambrauskas bei A. Gulbinas. Konkursokomisija taip pat atkreip d mes kaunie i A. Naginien s, L. Kup- insko ir kt. bendraautori Vilsono ligos klinikiniai ir genetiniai ypatu-mai Lietuvoje bei L.

9 Jonai io, G. Kiudelio ir bendraautori Refliuksoliga po H. pylori i naikinimo, sergant opalige: 1 met steb jimo studi-ja prane gastroenterolog konferencija Kaune/m nesio interviu/