Monika Balandytė Kauno Juozo Urbšio katalikiška …

1 Monika Balandyt , Kauno Juozo Urb io kataliki ka vidurin mokykla Prarastos t vyn s ilgesys Lietuvos literat roje Kiekvienas mogus i prigimties yra susietas su savo t vyne. Tai viena svarbiausi vertybi , lemianti individo tapatyb , sujungianti su bendruomene tauta. Tod l t vyn s praradimas prilygsta did iausiai nelaimei, jos netek s mogus i gyvena ilges , irdg l bei kan i . T vyn praradusio asmens jausmai da na tema lietuvi literat roje, ypa poezijoje. Svarbiausia ji tapo XIX XX a., Lietuvai ken iant okupant priespaud : XIX a. pirmosios pus s poetas Adomas Mickevi ius sonete Akermano step s ir poemoje Ponas Tadas apra tremtinio, o XX a.

2 Pirmosios pus s lyrik Salom ja N ris eil ra i rinkinyje Prie didelio kelio emigrant s, istorini aplinkybi nublok tos svetim em , patirt . ymiausias XIX a. lenk poeto romantiko Adomo Mickevi iaus k ryba persmelkta lietuvi kos dvasios ir t vyn s ilgesio. Nors poetas yra laikomas Lenkijos k r ju ir ra lenki kai, save jis vadino lietuviu, o Lietuv vienintele t vyne, tod l jo lyrik galima priskirti lietuvi literat rai. XIX a. Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos, ta iau patriotin mis romantizmo ir nacionalizmo id jomis gyvenanti tauta neketino pasiduoti priespaudai: Vilniaus universitete b r si anticarin s jaunimo organizacijos.

3 U veikl vienoje i j Filomat draugijoje A. Mickevi ius buvo suimtas ir i tremtas i Lietuvos. Bla kydamasis po Europ jis jaut si lyg i vytas i nam ir labai ilg josi t vyn s. Tai kv p kurti: ilges poetas i rei k sonete Akermano step s (i ciklo Krymo sonetai ). Sonete apra oma klaj no, netekusio nam , naktin kelion . Sustoj s pasigro ti peiza u lyrinis subjektas i girsta gervi klyksm , kuris primena t vyn . Klajoklio irdis atgyja, jis siklauso tik damasis i girsti balsus i Lietuvos , i prarastos ir pasiilgtos t vyn s, bet niekas ne aukia . Tai sukelia gil sielvart . T vyn s ilgesio tema pl tojama poemoje Ponas Tadas.

4 Poetas atkuria atmintyje i likusius vaikyst s prisiminimus idili k XIX a. prad ios Lietuvos bajorijos gyvenim . Gimtin s kra tovaizdis perteikiamas detaliais gamtos piev , upi , mi k apra ymais. Anot poemos pasakotojo, t vyn mogui svarbesn net u sveikat ( T vyne Lietuva, mielesn u sveikat ! ), o tikr j jos vert mogus supranta tik jos netek s. Taip poezijoje atskleisdamas asmeninius i gyvenimus A. Mickevi ius akcentuoja i gimtosios em s i tremto asmens kan i , nostalgij ir li des . T vyn s netekties tema i liko svarbi ir XX a.: apie tai ra ymiausia XX a. poet neoromantik , romantin s pasaul jautos k r ja Salom ja N ris (Salom ja Ba inskait -Bu ien ).

5 Ji poezijoje atskleid ia t vyn palikusio, tautines vertybes i davusio mogaus kalt bei ilges . S. N ries gyvenimas buvo itin dramati kas: kataliki kas vertybes puosel jusioje eimoje u augusios poet s sprendimas atsisakyti sen j sitikinim ir kurti socialiai anga uot poezij sukr t to meto visuomen , o sitraukimas komunistin veikl , dalyvavimas Lietuvos jungimo Soviet S jung procese suk l visuotin pasipiktinim . Savo veiksm pasekmes S. N ris suvok tik pus jus Antrajam pasauliniam karui*, pasitraukusi Rusij . Svetimoje alyje poet jaut si lyg benam , kent kalt d l i duotos t vyn s, ilg josi artim j.

6 I gyventa irdg la tapo pagrindiniu poezijos rinkinio Prie didelio kelio kv pimo altiniu. Deja, sovietin cenz ra rinkin i dark , pakeit pavadinim ( Lak tingala negali ne iulb ti ), o autenti kas rinkinys buvo i leistas tik po poet s mirties, nepriklausomyb atgavusioje Lietuvoje. Rinkinys kupinas nostalgijos, t vyn s ilgesio sielvarto, jame S. N ris i pa sta savo kaltes, pra o atleidimo, svarsto ar ibur lis lauks , ar tauta sutiks priimt atgal pasiilgt t vyn . Atgailaujama jau pirmame rinkinio eil ra tyje Maironiui . Eil ra io kalb toja retori kai kreipiasi moralin ir k rybin autoritet , vien ymiausi lietuvi poet Jon Ma iul -Mairon.

7 Ji jau iasi nuvylusi tautos daini , nepateisinusi jo l kes i , svarsto, ar gal jo to i vengti. Eil ra tis primena i pa int : kalb toja atsipra o, nusi emina, kad tik gal t sugr ti mylim t vyn , i girsti mylimus vardus . D l galimyb s b ti t vi k s arimu slieku , m lyna rugiag le rugiuos ji atsisako visko. Eil ra tyje Dagil lis i rei kiamas nepritapimas svetimoje em je. Jautrios sielos lyrinis subjektas kalbina su alus , benam pauk tel ir jame atpa sta save: nebturiu nameli . Rudens, al io, lietaus vaizd iai tampa nejaukios, nemielos em s simboliu, vaizdinga metafora svetima padang mane dengia prasmina tragi k lyrinio subjekto situacij.

8 Tik t vyn je mogus gali jaustis saugus, gyventi pilnavert gyvenim . Eil ra io kalban ioji tvirtai pasiry usi keliauti per liet ir alt , kad v l i vyst t vyn Lietuv **. Sugr ti, prisiglausti prie gimtosios em s, sulaukti tautos atleidimo tai vieninteliai S. N ries ir jos poezijos mogaus siekiai. Paskutiniuose gyvenimo eil ra iuose poet pripa sta savo kalt , atgailauja ir patvirtina mint , kad t vyn palik s mogus negali jaustis laimingas. Apibendrinant galima teigti, kad A. Mickevi iaus ir S. N ries poezijoje apra omi t vyn s netekusio individo i gyvenimai yra labai pana s. Nors A. Mickevi ius ra apie tremtinio, o S. N ris apie savaranki kai nusprendusio palikti gimt j al mogaus patirt , esmin s id jos yra tos pa ios: t vyn s ilgesys kyla i asmenini potyri , j prarad s mogus yra pasmerktas sunkiems i gyvenimams, nostalgijai, sielvartui, o svetima em negali suteikti jaukaus prieglobs io.

9 Taigi reik ming istorini vyki paveiktas XIX XX a. Lietuvos literat roje giliausios individo dvasin s kan ios prie astimi gali laikyti t vyn s ilges . * netikslumas ( r. vertinimo kriterij apra ) ** netikslumas ( r. vertinimo kriterij apra )