Pipelife

1 Pipelife produkcija: Vandentiekio, dujotiekio vamzd iai bei jungtys jiems i polietileno (PE); Sl gio vamzd iai bei jungtys i polivinilchlorido (PVC); Lygiasieniai lauko nuotek vamzd iai bei jungtys i polivinilchlorido (PVC); Gofruoti lauko nuotek vamzd iai dviguba sienele (PRAGMA , STARK ) bei jungtys jiems i polipropileno (PP); Gofruoti lauko nuotek vamzd iai dviguba sienele (INFRA ) bei jungtys jiems i polietileno (PE); Buitini bei lietaus nuotek uliniai; prastos ir storasien s triuk m slopinan ios (STILLA ) vidaus nuotek vamzd i sistemos i PP; Drena o vamzd iai i PVC su vairiais filtrais bei jungtys; Infiltracin s nuotek valymo sistemos SEPTIC; Kabeli apsaugos vamzd iai bei jungtys lauko ir vidaus Pipelife Lietuva yra koncerno Pipelife International GmbH dukterin mon . Pipelife International GmbH koncern k r ir valdo dvi mon s Wieneberger AG (Austrija) bei Solvay (Belgija). Centrin b stin yra Vienoje (Austrija), o 32 koncerno gamyklos i sid s iusios dvide imt e iose alyse nuo JAV iki Kinijos, i j 25 gamyklos veikia Europoje.

2 Koncernas Pipelife International GmbH yra vienas i pasaulini lyderi tarp plastikini vamzdyn gamintoj .UAB Pipelife Lietuva yra vienintelis teis tas galiotasis vis koncerno Pipelife International GmbH gamykl atstovas Lietuvoje. mon Lietuvoje buvo kurta Mabo vardu kaip Norvegijos koncerno Mabo dukterin mon . Susijungus Pipelife International GmbH bei Mabo kompanijoms, 2001 metais mon s pavadinimas pakeistas Pipelife Lietuva .Mes gaminame ir prekiaujame labai vairaus tipo kokybi komis vamzd i sistemomis, u tikriname konkre ius problem sprendimus tiek savivaldybi infrastrukt roms, tiek pramon s ir gyvenamosios statybos sektoriams. M s verslo pagrindas plastiko vamzd i sistem k rimas, gamyba ir platinimas. Mes kuriame u daros vandens cirkuliacijos, energijos skirstymo sistemas, telekomunikacij tinklus bei tenkiname pramon s poreikius. Pipelife rinkoje u ima i skirtin pad t , nes klientus apr pina kokybi kais produktais, kurie nuolatos tobulinami ir atnaujinami, laikantis grie iausi kokyb s standart , bei paslaugomis.

3 Pipelife misija gerinti gyvenimo kokyb , ie kant verting sprendim , daran i tak aplinkos apsaugai ir energetikai, susijusi su vamzdyn sistemomis, vandens, nuotek ar kit skys i transportavimu, kabeli apsauga bei elektros r i ny sDRENA O DARB TECHNOLOGIJA1. Pipelife drena o sistem paskirtis2. Drena o gylis3. Drena o vamzdyn trasos i planavimas4. Drena o vamzdyn dyd iai5. Drena o vamzd i apsauga6. Filtruojan i med iag parinkimo kriterijai7. Filtrai i gr d t , sm lio ir vyro med iag 8. Filtruojamieji sluoksniai i geotekstil s9. Filtr konstrukciniai sprendimai10. In inerini objekt drena o filtrai11. Drena o vamzdyn apsauga nuo med i ir kr m akn 12. Drenavimo uliniai13. Pastat drenavimas sprendim pavyzd iai14. Kiet dang turin i objekt drenavimas (automagistral s, keliai, oro uosto takai, gatv s, automobili stov jimo aik tel s) sprendim pavyzd iai15. Sporto statini pavir i drenavimas sprendim pavyzd iai16. Sporto statini giluminis drenavimas sprendim pavyzd iai17.

4 S vartyn drenavimas sprendim pavyzd iai18. In inerini objekt (pastat , automagistrali , s vartyn ir pan.) drenavimo sistemos sprendim pavyzd iai19. em s kio naudmen melioracija sprendim pavyzd iai20. Drena o vamzdyn rengimas21. Drena o vamzdyn sujungimai22. Pipelife drena o ulini montavimas23. Drena o darb kokyb s kontrol ir darb pri mimas24. Darb pri mimasDRENA O VAMZD I SISTEMOS GAMINI KATALOGAS4455666778911111113151618202020 2122222223 DRENA O DARB TECHNOLOGIJA4 DRENA O DARB TECHNOLOGIJA1. Pipelife drena o sistem paskirtisPipelife drena o sistemos naudojamos visose kio ir statybos srity-se ten, kur reikia reguliuoti vandens apykait , suma inti grunti-ni vanden lyg ir nuleisti pernelyg gausiai besikaupiant vanden . Pipelife drena o sistemos yra skirtos horizontalioms melioracijos sistemoms, rengiamoms vairiomis geologin mis ir hidrogeologi-n mis s melioracijos sistemos tai da niausiai naudojamos drena o sistemos, jos skirtos hidro- ir ant emin s statybos objek-tams, em s kio paskirties emi melioracijai ir aplinkos in ineri-n ms o sistemos i gofruot PVC vamzd i d l vamzd i techno-logini ypatybi , j stiprumo ir matmen yra skirtos em s kio naudmen melioracijai, parkams, vejoms, poilsio ir sporto zonoms, keli pylimams ir alikel ms, ma pamat statiniams ir po emi-niams drena o sistemas rekomenduojama naudoti gilintiems staty-bos objektams, po eminiams statiniams, objektams su sutvirtinta danga, t.

5 Y. automagistral se, keliuose, gatv se, oro uost takuose, automobili stov jimo aik tel se, em s sankas ir pylim drena-vimui bei aplinkosaugoje s vartyn vandens ir PP perforuoti drena o vamzd iai, vis pirma, yra skirti melio-racijos vamzdynams, kuri d ka nuleid iamas gruntinis vanduo ir taip suma inamas gruntini vanden drena o vamzd iai yra skirti surinkimo sistemoms ir surinkimo uliniams, kolektoriams, i kuri vanduo nuteka surin-kimo viet . Pagal poreik iam tikslui galima naudoti vamzd ius, skirtus lauko kanalizacijos savitakin ms sistemoms, o melioracijos sistemose su siurbliais taip pat galima naudoti sl ginius vamz-d ius, naudojamus vandentiekio drena o sistemos yra skirtos nuolat ma inti grunti-ni vanden lyg , nuleisti vandens pertekli ir palaikyti reikiam vandens lyg , priklausomai nuo drenuojamo objekto pob d io ir objekto paskirt galima i skirti dvi pagrindines drena o r is:1. em s kio naudmen (ariama em , pievos, sodai), miesto ali j plot , sporto aik tyn (vej ) ir pan.

6 Drenavimas, kai drena o s lygos yra susijusios su tam tikrais reikalavimais d l grunto pavir iaus dr gm s, dirvos dr gm s, ol s ir med i akn sluoksnyje. ias drenavimo sistemas did iausia paten-kan io vandens dalis dirvo emio sugerti atmosferos In inerijos objekt drenavimas kai gruntini vanden vamz-d iai ir drena o objektai prastai yra sujungti konstrukcin vienov su pamatais, pagrindu ir drenuojamo objekto ranga. em s kio naudmen , pastat drenavimasPark , vej drenavimasDrena o darb technologijaAutomagistrali , keli , gatvi , oro uosto tak drenavimasS vartyn drenavimasSporto objekt drenavimasDRENA O DARB TECHNOLOGIJADRENA O DARB TECHNOLOGIJA5 Kadangi drena o pob dis yra skirtingas, drenavimo sistem pro-jektavimas ir statyba vyksta pagal atitinkam statybos norm l pla ios drena o paskirties toliau tekste aptariami tik ben-drieji projektavimo Drena o gylisDrenavimo gylis atitinka drena o vamzdyn gyl tai yra atstu-m nuo grunto pavir iaus iki drena o griovelio apa ios.

7 Em s kio naudmen drenavimo vamzd i dren gylis priklauso nuo kultivuojamos kult ros, dirvos savybi ir profilio, vandens pritek jimo s lyg , lauko reljefo ir auk drenavimo gylis: 80-110 cm ariama em , dar ovi , vaiskr mi plantacijos, medelynai 70-90 cm pievos ir ganyklos 110-150 cm sodai ir apyni plantacijosVietomis galima suma inti nurodyt drenavimo gyl , taikant dirbtin nuolyd , rengiant per jimus per em s dubas, ir pan. Ta iau drenos turi b ti u dengtos ma iausiai 70 cm grunto sluoksniu (teritorijose su polderiais 60 cm), kad sistema b t apsaugota nuo apgadinimo, kai em s apdirbimo ir derliaus nu mimo metu dirba sunkioji technika. em se, kur numatomos giliosios agromelioracijos priemon s (pvz., gilusis arimas), drenavimo gylis turi b ti padidintas tiek, kad vir yt numatom apdirbimo gyl 30-40 leistinas dren gylis yra parenkamas atsi velgiant dirvos perd i vimo galimyb ir sudaro: 100 cm lengva dirva 130 cm vidutin dirva 150 cm sunki dirvaDrenuojant in inerijos objektus, drena o vamzdyn klojimo gyl nulemia reikiamas gruntini vanden lygis, kuris skai iuojamas taip, kad kapiliarinio siurbimo auk tis b t emiau pastato po e-mini dali grind kai gruntini vanden lygis turi b ti emiau io grind gylio: 0,3-1 m (vidutini kai 0,5 m) sm lio grunte 0,6-2 m (vidutini kai 1 m) dulkingame ir molio grunteKlojant gilint kelio sankasos drenavimo sistem , kelio vir utin briauna turi b ti auk iau gruntini vanden lygio.

8 0,9 m nebrinkstantis gruntas 1,2 m nepatvarus (ma ai brinkstantis) gruntas 1,5 m brinkstantis gruntasKapiliarinio siurbimo auk t galima suma inti naudojant u tve-riamuosius vyro statytuose plotuose parkuose, aliuosiuose plotuose ir pan. gruntini vanden lygis netur t siekti daugiau kaip 1-1,5 m nuo em s pavir sistema klojama giliau, nei siekia alas vamzd iais nutekantis vanduo neturi u alti.! Atskiruose alies regionuose alo gylis gali Drena o vamzdyn trasos i planavimasDrenuojant em s kio naudmenis, dren tinklo i planavimas priklauso nuo melioruojamo ploto, dirvos vandens apytakos, reljefo ir em s dirbimo b do. Priklausomai nuo i veiksni galima taikyti sistemin , dalin arba nesistemin drena .Dren i d stym galima su inoti remiantis teorin mis hidrau-likos formul mis arba, kas praktikuojama da niau, pagal dirvos mechanin sud t . Statini ir in inerijos objekt horizontali j drenavimo sistem klojim nulemia objekto ribos ir melioruojamas plotas, meliora-cijos vanden surinkimo rezervuarai ir pan.

9 Iedin s drenavimo sistemos priklauso nuo melioruojam objekt i orinio t siekti, kad vamzdynai b t pagal galimyb ties s ir trumpi. Sisteminio drenavimo kolektoriai (surinktuvai) i d stomi ties gatv mis, keliais, sklyp ribomis. Kelio sankas drenavimo sistemos klojamos pagal kelio griovio, nuot kio a , po alikele ir skiriamojoje l drena o efektyvumo ir statinio saugumo drenas b tina kloti tam tikru atstumu nuo pamat . is atstumas priklauso nuo daugelio veiksni , i kuri vienas svarbiausi blogai pralaid ios perdangos rengimas atitinkamai pagal objekto pastatymo lyg . Jeigu pastatymo lygis yra vieno lygio su nelaid ia perdanga arba emiau, drenos klojamos greta pamat (ma daug 0,4-0,5 m perdangos sluoksnyje pilnutinis drena as).Jeigu objekto pamatai ir drenavimo vamzdynai yra vandenin-game sluoksnyje (nepilnutinis drena as), drenuoti reikia emiau pastatymo lygio, o minimalus vamzdyn atstumas nuo pastato sienos skai iuojamas pagal formul : grunto vidin s trinties kampas, kiti enklai pagal drenos atstumo nuo pastato schem DRENA O DARB TECHNOLOGIJA6 DRENA O DARB TECHNOLOGIJA4.

10 Drena o vamzdyn dyd iaiDrenavimo sistem dyd i nustatymo tikslas yra rasti drena o vamzdyn ir nuot kio kolektori diametrus bei ribin greit minimal ir maksimal . Hidrauliniai skai iavimai atliekami pagal hidrogeologinius skai iavimus, kuriais su inomas drena o sistem patenkan io vandens skai iavim metodai yra paremti formul mis, kuriomis atsi velgiama vandening sluoksni i sid stym , grunto filtracijos koeficient , gruntini vanden kiek ir pan. i metod apra ymas ne eina nagrin jamos tematikos r mus. sisteminio drenavimo renginius patenka infiltruoti krituliai, tod l juos galima projektuoti naudojant formules ir taisykles, taikytinas em s kio naudmenims. Horizontali kitokio tipo ( iedini , linijini , juosian i ) drenavimo sistem hidrogeologi-nius skai iavimus galima rasti profesin je literat o vamzdyn diametro parinkimo pagrind sudaro vamzdyn patenkan io vandens kiekis, kai gruntini vanden lygis did iausias (paprastai pavasar ir ruden ). Norint nustatyti minimal vandens greit vamzdyje, reikia priimti srauto dyd , esam emo gruntini vanden lygio Drena o vamzd i apsauga drenas nutekantis vanduo d l susidaran io sl gio su savimi nusine a smulkias grunto daleles.