SVEIKATOS - elibrary.lt

1 Urnalas spausdina mokslinius straipsnius lietuvi , angl ir kitomis straipsniai recenzuojami ymi tos mokslo srities mokslinink .Straipsniams keliami reikalavimai atitinka Lietuvos presti iniams mokslo leidiniams keliamus reikalavimusSVEIKATOS Visuomen s sveikataMedicinaSlaugaPublicHealth MedicineNursingMOKSLAIHEALTH SCIENCES2004 KOVAS2004 1(32) urnalas internete: SVEIKATOS mokslai 2004 netrukus taps Europos S jungos nare. i S jung ji ateina su reformuojama SVEIKATOS apsaugos sistema ir su medicinos mokslo potencialu. Galime di-d iuotis, jog turime savo puiki mokslinink , auk to lygio specialist , sugeban i atlikti unikalias ar labai sud tingas operacijas, gydyti retas ligas.

2 Vald sud -ting medicinos technik , galime nusisk sti tik jos, bet ne specialist s, gerbiamas valstyb s sekretoriau, SAM kuruoja-te medicinos moksl . Ar Lietuvos gyventojai gaus visi -k , kaip priimta sakyti, pilnos apimties, medicinos pa-galb , ar tur s belstis kaimyn duris, labai priklausys ir nuo m s medicinos mokslo pl tros perspektyv . SVEIKATOS moksl urnalo redakcin kolegija pra- o atsakyti kelet klausim .1. Kiek mokslini praktini SVEIKATOS program finansuoja SVEIKATOS apsaugos ministerija? Pamin ki-te prioritetines programas. Kas jas vykdo? Vystant Lietuvos medicinos moksl ir praktik Svei-katos apsaugos ministerija finansuoja apie 35 progra-mas.

3 Ypa svarbios Valstybin s programos: 1. Valstyb s alkoholio kontrol s programa, 2. Valstyb s tabako kon-trol s programa, 3. Valstybin irdies ir kraujagysli li-g profilaktikos programa, 4. Valstybin psichikos lig profilaktikos programa, 5. Valstybin v io profilakti-kos ir kontrol s programa, 6. Valstybin traumatizmo profilaktikos ir kontrol s programa, 7. Valstybin savi- udybi kontrol s ir profilaktikos programa, 8. Valsty-bin AIDS programa, 9. Valstybin tuberkulioz s pro-filaktikos ir kontrol s programa, 10. Valstybin darbo saugos ir SVEIKATOS programa, 11. Valstybin radiacin s saugos programa ir vykd 2003 metais apie 50 staig.

4 Vil-niaus universiteto Medicinos fakulteto katedros, klini-kos, institutai, centrai ir Kauno medicinos universiteto klinikos, institutai vykd did i j program dal . Taip pat programas vykd Visuomen s SVEIKATOS centr spe-cialistai ir klinikini ligonini gydytojai. Jie tyrin jo vairias mokslo problemas ir vykd praktini rezultat diegim praktik .Vykdant programas 2003 metais dalyvavo apie 570 medicinos mokslo ir praktikos darbuotoj , i j 49 mokslo daktarai ir 18 habilituot daktar . Pa-rengta apie 16 vairi mokslini leidini . I spausdin-ta apie 64 moksliniai straipsniai Lietuvos ir u sienio medicininiuose recenzuojamuose urnaluose.

5 73 pra-MEDICINOS MOKSLO IR PRAKTIKOS KELIU SVEIKATOS moksl urnalo redakcin s kolegijos klausimus atsako SVEIKATOS apsaugos mi-nisterijos valstyb s sekretorius doc. dr. VIDMANTAS JONAS ILINSKASV idmantas Jonas ilinskas, docentas daktaras, SVEIKATOS apsau-gos ministerijos valstyb s sekretorius. 1971 m. baig Vilniaus uni-versiteto Medicinos fakultet , gijo gydytojo kvalifikacij . 1971-1974 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto irdies chirur-gijos klinikos jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1974-1990 m. tos klinikos vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1986 m. Vilniaus universitete apgyn medicinos moksl daktaro disertacij.

6 Nuo 1990 m. Vilniaus universiteto ligonin s Santari ki klinik Kar-diologijos klinikos 2-ojo irdies chirurgijos skyriaus ved 2001 m. SVEIKATOS apsaugos viceministras, nuo 2002 m. SVEIKATOS apsaugos ministerijos valstyb s kaip 100 mokslini straipsni Lietuvos ir u sienio medi-cinos urnaluose autorius. irdies chirurgijos ir staig veiklos organizavimo klausimais sta- avosi Maskvoje, Prahoje, Milane, Southemptone (Jungtin Ka-ralyst ). Moka angl , rus kalbas. Ved s, turi du m. SVEIKATOS mokslai imai padaryta Lietuvos ir 30 u sienio ali konfe-rencijose. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, da niausiai mo-n s mir ta d l irdies ir kraujagysli lig.

7 Nema ja on-kologini lig . Beveik pusei kasmet naujai susirgusi -j , o kai kuriose apskrityse daugiau nei pusei onko-login s ligos nustatomos III ir IV stadijos, kai gydymas negali b ti pakankamai efektyvus. Nuo 1990 met iki 2002 met sergamumas piktybiniais navikais padid -jo 60%, o mirtingumas nuo i lig 23,4%. Lietuvos vyrai da niausiai suserga plau i , prostatos, lapimo p sl s, odos, vir kinimo trakto v iu, o moterys kr -ties, lyties organ bei vir kinimo trakto piktybiniais navikais. Preliminariniais duomenimis, sergamumas prostatos v iu 2003 metais aplenk sergamum plau- i v iu. alyje v ys bendroje mirtingumo strukt -roje u ima antr viet , o 45-64 met moter grup je pirm.

8 Lietuvoje 2002 metais nustatyti 14 483 nauji v io atvejai, o sirgo v iu tuo metu 62 880 moni , tai yra apie 1,8% alies populiacijos. Did iausias vai-k ir darbingo am iaus moni mirtingumas d l trau-m ir apsinuodijim , traumatizmas tapo socialine ir ekonomine alies problema. Tod l sprend iant iuos klausimus vykdoma Valstybin irdies ir kraujagysli lig profilaktikos programa , Valstybin traumatizmo profilaktikos programa ir kitos valstybin s programos, ie kan ios atsakymo, kaip suma inti gyventoj mirtin-gum ir invalidum .Vykdant Valstybin irdies ir kraujagysli lig profi-laktikos program sukurta ir diegta klinikin praktik vieninga irdies lig diagnostikos ir gydymo taktikos sis-tema.

9 Sudaryta duomen baz , kuri naudojama darbo analizei ir praktiniams u daviniams spr sti. Vieninga koronarin s irdies ligos diagnostikos ir gydymo siste-ma bei kompiuterin duomen baz sudaro galimyb greitai ir efektyviai gauti informacij apie sergamum irdies-kraujagysli ligomis. Tai padeda nagrin ti gy-dymo efektyvum , klausimus d l gydymo stacionare dien skai iaus, mirtingumo, invalidumo d l korona-rin s irdies ligos ir irdies nepakankamumo. Sistema leid ia vertinti antrini miokardo infarkt skai i , kar-diovaskulini komplikacij laipsn , irdies nepakanka-mumo i sivystymo da n ir jo progresavimo eig . Tokie duomenys naudojami kuriant koronarini irdies lig diagnostikos ir gydymo algoritmus ir Lietuvos kardio-log t stinio mokymo program gauti duomenys, kaip naudojant naujausius iuolaikin s neinvazin s diagnostikos meto-dus ir taikant tolesn maksimali rizikos faktori korek-cij pavyksta pagerinti ligoni gyvenimo kokyb , suma- inti mirtingum d l kardiovaskulin s patologijos.

10 Gyvendinant program ma ja: 1. Ligoni mirtin-gumas d l kardiovaskulin s patologijos, 2. Gydymo stacionare dien skai ius, 3. Invalidumas d l irdies ir kraujagysli lig , 4. Ligoni , sergan i sunkiu irdies nepakankamumu, skai ius, 5. Komplikacij skai ius, 6. Pakartotin hospitalizacij skai ius. Taip pat ger ja: 1. Darbo analiz , 2. irdies ir krau-jagysli lig diagnostika, 3. iuolaikiniais metodais gy-dom ligoni gyvenimo kokyb , 4. Diegiami ir i ban-domi nauji diagnostikos jus pacient mir tamumui d l angioplas-tini operacij , esant proced ros s kmei per 89%, miokardo revaskuliarizacija, kaip vienas i antrin s profilaktikos b d , yra efektyvus metodas palyginti su medikamentine terapija.