UGDYMO INDIVIDUALIZAVIMAS IR …

1 PPRROOJJEEKKTTAASS PPAAGGRRIINNDDIINNIIOO UUGGDDYYMMOO PPIIRRMMOOJJOO KKOONNCCEENNTTRROO ((55 88 )) MMOOKKIINNII EESSMMIINNII KKOOMMPPEETTEENNCCIIJJ UUGGDDYYMMAASS Projekto pagrindinio UGDYMO pirmojo koncentro (5 8kl.) mokini esmini kompetencij ugdymas veikla Gamtamoksl s, komunikavimo gimt ja kalba, mokymosi mokytis kompetencij UGDYMO metodikos k rimas ir i bandymas mokyklose. Leidinio rengimas, leidyba UGDYMO INDIVIDUALIZAVIMAS IR DIFERENCIJAVIMAS Individualizuotas ugdymas tai pripa inimas, kad mokiniai yra skirtingi ir skirtingais b dais pasiekia geriausi rezultat , kad jie mokosi ir patirties gauna ne tik per pamokas, bet ir namuose, neformalioje veikloje. Individualizuotas ugdymas planuojamas ir organizuojamas remiantis mokinio poreiki ir patirties pa inimu.

2 INDIVIDUALIZAVIMAS padidina mokini mokymosi motyvacij , pasitik jim ir savigarb , yra b tina s lyga kompetencijoms ugdyti. Individualizuotas ugdymas yra s kmingas tik tuomet, kai apima vis mokyklos veikl , yra suprantamas kaip prid tin s vert s k rimas per vis mokinio mokymosi keli mokykloje. Individualizuotas ugdymas susideda i i komponent : mokini individuali poreiki ir mokymosi stili nustatymo; UGDYMO turinio (dalyk turinio, mokymo, mokymosi ir vertinimo b d ) pritaikymo individualiems mokini poreikiams; mokyklos darbo organizavimo taip, kad kiekvienas mokinys pasiekt kuo geresni rezultat ; kiekvieno mogaus vertingum pripa stan ios mokyklos kult ros k rimo; paramos ir pagalbos; skirtingus mokini poreikius orientuotos popamokin s veiklos.

3 Individualizuoto UGDYMO pamokoje svarbu: ai k s mokymosi u daviniai ir reguliarus individualios pa angos per i r jimas; galimyb mokiniams pasirinkti UGDYMO turin : temas, u duotis, mokymosi ir vertinimo b dus; aktyv s moning mokym si traukiantis mokymas; mokytis ir i mokti padedantis vertinimas: - konkretus gr tamasis ry ys mokiniui ir jo mokymas, kaip gaut pastab panaudoti savo mokymuisi tobulinti; gr tamasis ry ys tur t b ti velgiantis pirmyn, pozityvus ir konstruktyvus, nukreiptas u duot , o ne asmen ; mokinys pagiriamas u konkret gerai atlikt , kad ir labai ma , darb ir remiantis tuo skatinamas siekti kito u davinio; Mokymasis ir vertinimas pagal , 2006 UUGGDDYYMMOO PPLL TTOOTT SS CCEENNTTRRAASS 2- mokiniui sudaromos s lygos perm styti savo mokymosi proces ir vertinti savo ir kit mokini rezultatus.

4 Individualizuoto UGDYMO pamokoje po ymiai: mokiniai vadinami vardais; pripa stama mokinio asmenyb ; ypsomasi; mokiniams ai k s mokymosi tikslai, u daviniai, vertinimo kriterijai; mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzd iai; maloni, skatinanti mokymosi aplinka; pasid iaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje; pripa stama, kad vertingiausia yra mokini aktyvus mokymasis; mokiniai mokomi ir padr sinami dirbti grup je ar poroje. Individualizuotu ugdymu negalime laikyti tokio mokymo, kai tikimasi, kad mokiniai mokysis patys; kai mokytojas nesivadovauja bendraisiais tikslais (valstyb s, mokyklos, steig jo); kai leid iama mokiniams daryti, k jie nori, ir vieniems prisiimti atsakomyb ; kai UGDYMO planus ir proces velgiama nelanks iai ir viskas matuojama tik vienu matu.

5 UGDYMO diferencijavimas tai UGDYMO turinio pritaikymas skirtingiems klas s mokini sugeb jim lygiams, poreikiams, mokymosi stiliams. Diferencijuojant klas s mokiniai skirstomi grupes. Jos sudaromos homogeni kos pagal sugeb jim lyg arba mi rios vairi geb jim , kuriose stipresni mokiniai padeda ma iau sugebantiems. Mokymosi grup je nauda: mokiniai patys gali palyginti, kaip j poreikiai skiriasi nuo kit ; mokiniai gali vertinti savo mokym si kartu; pasirenkama ir pl tojama bendra mokymosi strategija; mokytis kartu smagiau; grup s nariai gali mokytis vienas i kito; mokimasis gali t stis po pamokos; konkurencijos elementas gali padidinti motyvacij . Mokytojas ruo damasis diferencijuoto mokymo ir mokymosi veikloms bei vertinimui turi atsi velgti mokini : sugeb jimus; ankstesn mokym si; individualius mokymosi b dus; asmeninius poreikius; mokymosi temp ; praleistas pamokas; socialinius ir kult rinius pagrindus; brandum.

6 Mokini grup ms pritaikomi pagrindiniai UGDYMO turinio elementai: mokymosi (dalyko) turinys, mokymo, mokymosi ir vertinimo u duotys ir metodai. 3 UGDYMO turinio pritaikymas skirtingiems mokini poreikiams Mokymo (dalyko) turinio pritaikymas. Mokymo turinys tai, ko mokytojas moko ir tikisi, kad mokinys i moks: inos ir supras, geb s atlikti, kokias vertybes ir elges pasirinks. Mokymo turinys parenkamas taip, kad: b t prasmingas mokiniams; atitikt mokini poreikius, interesus, sugeb jim lyg ; b t pritaikytas mokymosi aplinkai; b t skirtas ne tik faktams mokytis, bet ir geb jimams bei nuostatoms ugdyti. Mokymo ir mokymosi metod pritaikymas. I skiriamos dvi pagrindin s metod grup s: ind lio ir rezultat metodai. Tuo norima pabr ti, kad mokymas ir mokymasis pamokoje negali apsiriboti tik naujos med iagos pateikimu (pavyzd iui, mokytojo ai kinimu) ir kad b tina sudaryti s lygas mokiniams parodyti, ko jie yra i mok , aptarti rezultatus.

7 Ind lio metodai naudojami naujai med iagai (s vokoms, geb jimams) pateikti. Mokytojas ai kina, demonstruoja. Mokiniai: klauso; stebi; skaito; klausia; bando, pakartoja; ie ko informacijos mokytojo pasi lytuose altiniuose ir kt. Mokiniai dirba poromis ar grup mis, kuriose vienas skaito, o kitas/kiti klauso. Jiems rodomi paveikslai ir klausiama, papra oma pasakyti, k jie jau moka, paklausti t v , kaimyn ir kt. Rezultat metodai tai praktin s veiklos ir u duotys, kurios padeda mokiniui priimti ir suprasti nauj med iag , j tvirtinti ir pritaikyti, t. y. pasiekti rezultat . Mokiniai atlieka pratimus, tyrimus, praktines u duotis, k rybinius darbus, atsako klausimus, planuoja/ra o ra inius. Rezultat metodai: ra ymas; kalb jimas; tyrin jimas; pie imas, schem brai ymas; k rimas; gaminimas ir kt.

8 Mokiniai dirba individualiai, poromis ar grup mis. Jie ra o trumpus ra inius, sprend ia u davinius, gamina daikt , kuria plakatus, modelius, pie inius, vaidina, rengia pristatymus ir juos pristato ir kt. Nereik t ie koti visi kai i gryninto ind lio ar rezultat metodo. Jo paskirtis priklauso nuo tikslo. Jeigu mokytojas skaito trump paskait pristatydamas nauj med iag , tai bus ind lio 4metodas, ta iau, jeigu mokinys skaito trump paskait pristatydamas savo darbo rezultatus tur sime rezultato metod . Projekto ar tyrimo metodas savo pob d iu yra ir ind lio, ir rezultato metodas, nes prad ioje renkama nauja informacija, o v liau gaunami ir pristatomi rezultatai. Vertinimo metod pritaikymas. Vertinimo metodai sukuria mokiniams galimybes parodyti, kaip suprato ir k jau geba.

9 Mokytojas gali su inoti, kaip mokinys suprato ar kok geb jim gijo dviem b dais: steb damas mokini veikl , kai jie atlieka u duotis bei praktinius darbus ir tikrindamas mokini veiklos rezultatus. Naudojamos vairios technikos, pavyzd iui: mokytojas klauso, k mokiniai kalba grup je; u duoda klausimus; aptaria mokini sukurtus produktus ; para o komentarus ra to darbe ir kt. Mokiniai mokomi vertinti klas s draug , grup s ir sivertinti savo mokym si ir rezultatus. INDIVIDUALIZAVIMAS , diferencijavimas ir vertinimas Vertinimas yra neatskiriama UGDYMO ir mokymosi dalis. Individualizuojant ugdym ypa svarbu naudoti mokytis padedan io vertinimo b dus, pavyzd iui: mokini steb jim stebint u sira oma svarbi informacija apie mokin ir jo mokym si; pradinio patirties lygio nustatym i siai kinama, k konkre iai mokinys jau ino, supranta ir geba; klaid analiz sistemi kai nustatomos ir analizuojamos mokinio daromos klaidos, j ypatumai, kartu su mokiniu ai kinamasi, kaip jas i taisyti; veiklos vertinim sudaromas atlikt u duo i rinkinys, kuris rodo, kad mokinys supranta s vok /princip , yra gij s geb jim , veikla ir elgesiu parodo savo nuostatas, mokiniai skatinami aptarti savo veikl.

10 Vertinimo aplankus sistemi kai kaupiami mokinio darbai, atliktos u duotys, kiti rodymai, kurie padeda mokiniui ir mokytojui pamatyti darom pa ang ; vertinimo konferencijas mokiniai, mokytoj padedami, organizuoja ir veda konferencij prisiimdami atsakomyb aptarti ir vertinti savo pa ang ; kvie iami t vai ar glob jai. Mokini darbo steb jimas pamokoje Pamokoje mokytojas da niausiai stebi mokini pa ang , interesus, individualius j bruo us. Pa anga stebima mokytojo numatyto UGDYMO turinio apr ptyje: ar mokinys tikrai mokosi to, ko siekiame i mokyti; ar jis tikrai yra tokiame lygyje, kad ioje pamokoje gal t toliau mokytis tai, k mokytojas numat ; ar mokinys atlieka praktinius darbus ir u duotis taip, kaip buvo tik tasi; ar sugeba pritaikyti faktus, s vokas, geb jimus, kuriuos i moko analogi kose ar naujose situacijose.