vadovėlis 10 - e-lankos.lt

1 Irena Kan i au s k ai t . Ni jol er ven ik ai t . Sau l i u s u k as L i t e r at r o s v a d o v l i s 10 klasei 1 dalis I r e n a K a ni a us ka it . Nij o l er venika it . S a u l ius uka s L i t e r at r o s v a d o v l i s 1 dalis 10 klasei baltos lankos Vadov lis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus (Valstybin s lietuvi kalbos komisijos i vada, 2017-04-27). Redaktor . Viktorija Skliutait . Projekto vadov . Nijol Toleikyt . Vir elyje panaudota nuotrauka i album-72157627377777157/, Tilemahos Efthimiadis leidin draud iama atgaminti bet kokia forma ar b du, vie ai skelbti, skaitant padarym vie ai prieinam kompiuteri tinklais (internete), i leisti ir versti, platinti jo original ar kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavyb n. Draud iama k rin , esant bibliotekose, mokymo staigose, muziejuose arba archyvuose, mokslini tyrim ar asmenini studij tikslais atgaminti, vie ai skelbti ar padaryti vie ai prieinam kompiuteri tinklais tam skirtuose terminaluose t staig patalpose.

2 Irena Kani auskait , 2017. Nijol ervenikait , 2017. Saulius ukas, 2017. Balt lank vadov liai, 2017. Tu r inys 1 skyrius . NUO NARSOS PRIE DORYB S ..7 2 skyrius . BIBLIJA IR JOS TRADICIJA .. vadas .. 9 ventojo Ra to samprata .. Dievai ir herojai ..10 Piteris Rolinzas. Kaip i versti od .. Michailas Gasparovas. Su skydu ir u skydo . (i trauka) ..14 Senojo Testamento vaizdiniai ir herojai Promet jas ..17 literat roje .. Vincas Mykolaitis-Putinas. Promet jas (XIV, XV) ..20 Prad ios knyga 1,1 31; 2,1 4 (Pirmas pasakojimas Dedalas ir Ikaras ..22 apie k rim ) .. Sizifas ..25 Bernardas Brazd ionis. Argi ne tu? .. Narcizas ..27 Julius Sasnauskas. Dievi kasis aidimas .. Orf jas ir Euridik ..29 Prad ios knyga 4,1 16 (Kainas ir Abelis) .. Henrikas Radauskas. Bronzinio Orf jo daina ..31 D ord as Gordonas Baironas. Kainas (i trauka) .. Klodas Levi-Strosas. Kuo pana us mokslinis istorinis Kainas ir Abelis vienos eimos gyvenimo e ios ir mitinis m stymas?

3 (i trauka) ..32 dienos (Saul s Pinkevi ien s interviu su Loreta Vytaut ilinskait . Ikaras Antrasis (i trauka) ..32 Liausaite) .. Miloradas Pavi ius: romano ra ymas Sizifo darbas Prad ios knyga 11,1 9 (Babelio bok tas) .. (interviu i traukos) ..33 Prad ios knyga 22, 1 19 (Abraomo auka ir bandymas) .. 5. Homeras. Iliada (i traukos) ..36 Kazys Brad nas. Atidarau duris , Kol vakaro saul . Homeras. Odis ja (i traukos) ..52 dar vyti , Maratono kelyje .. Kazys Brad nas. Odis jas buvo nekantrus ..64 Psalmynas 8 .. Konstantinas Kavafis. Itak ..65 Psalmynas 42 .. Bernardas Brazd ionis. Keleivio malda .. Valia rinktis ..67. Platonas. Sokrato apologija (i traukos) ..69 Naujojo Testamento pasakojimai, Sofoklis. Antigon ..75 j interpretacija literat roje .. Marija Meil Kudarauskait . XV. Karalien i emaitijos Evangelija pagal Mat 5, 38-48 (Prie meil ) .. (i ciklo Patarnavimai Karaliui )..107 Jonas Bili nas. Lazda .. Andrius Navickas.

4 Asmens orumas: retorika Laisvo mogaus laikysenos .. ir praktika .. Tukididas. Peloponeso karo istorija (i traukos) .. Kazys Brad nas. Atidarau duris , Maratono kelyje .. Kvintas Horacijus Flakas. Jaunimui .. Pirmas lai kas korintie iams 13 (Himnas meilei) .. Nijol Sad nait . Kalba teisme 1975 m. (i traukos) .. Evangelija pagal Mat 25, 14 30 (De imt talent ) .. Sigitas Geda. Kalba Persitvarkymo s j d io mitinge Evangelija pagal Luk 15, 11 32 (S nus palaid nas) .. Vingio parke 1988 m.. Vytautas Ma ernis. iemos sonetai 29, 31 .. Justinas Marcinkevi ius. Kalba laidojant 1991 m. Janina Degutyt . Antigon .. sausio 13 d. uvusiuosius .. Jonas Mekas. Lai kai i Niekur ( Tre io lai ko . Vytautas Landsbergis. Kalba Jungtin se Tautose i trauka) .. 1991 m.. Liter at r a X kl a s . NUO NARSOS PRIE DORYB S 1 skyrius 1. skyrius nuo nar sos 7. prie doryb s dievai ir herojai valia rinktis laisvo mogaus laikysenos Liter at r a X kl a s.

5 NUO NARSOS PRIE DORYB S 1 skyrius vadas K iekvienos Europos tautos kult ra turi tris pagrindines atramas: sav tautosak , antikos senov s graik ir rom n palikim ir krik ionyb . Apie lietuvi tautosak . spausdinta knyga. Bet nedera pamir ti ir graiki k bei ro . m ni k Europos kult ros akn . kalb jome pra jusiais metais. iemet skirsime d mesio antikinei literat rai ir krik ioni ventajam Ra tui. Tiriame Europos ra tijos i takos yra dviej tip didel s apim Po Antrojo pasaulinio karo Vokiet jos prezidentas Teo . ties epiniai pasakojimai, atstovaujantys antikinei ir doras Hoisas (Theodor Heuss, 1884 1963), kalb damas krik ioni kajai tradicijai: Homero poemos Iliada ir Odi apie b tinyb vienytis, primin europie iams, kad Europa s ja , kuriose apdainuojamas Trojos karas ir herojaus Odi rymo ant trij kalv Akropolio, Kapitolijaus ir Golgotos. s jo gr imas gimtin , ir ventojo Ra to, arba Biblijos, Senasis ir Naujasis Testamentas, apr piantis vykius nuo pasaulio suk rimo iki Kristaus aukos ir pirm j Krik ioni.

6 Ba ny ios ingsni . Antikin kult ra garsi ra to paminklais, architekt ra, skulpt ra, talenting meistr dirbiniais. M s civilizacija yra per musi senov s m stytoj suformuotus filosofijos ir estetikos pagrindus. Tas paveldas teb ra juntamas dau . gelyje iuolaikin s visuomen s gyvenimo sri i (demo . kratijos samprata, teis s sistema, teatras, filosofija, vairios mokslo akos, sportas ir t. t.). 313 m. krik ionyb tapo viena i pripa stam religij 9. R mos imperijoje, liov si jos persekiojimas. Ilgainiui krik . ioni kas po i ris mog ir j supant pasaul sivyravo Remdamiesi pie iniu, turimomis iniomis ir papildoma Europoje, paveik literat r , men , moksl . Daugelyje informacija, atlikite tyrim ir su jo rezultatais supa indin . kite vis klas . sri i krik ionyb pasinaudojo ir antikin s kult ros pali . 1. Kod l tuo metu buvo svarbu kalb ti apie Europos ali . kimu. Pavyzd iui, Katalik ba ny ia daug imtme i per bendrum ? apeigas ir teologijos veikaluose i tradicijos kalb jo loty.

7 2. Kokias vietoves mini Teodoras Hoisas? K apie jas i . ni kai. Tai buvo ir tarptautin kalba, vartojama valstybi . note? ra tin se, teismuose, universitetuose. Ra ytojas Umbertas 3. Kod l tos vietov s tapo simboliais? K jie rei kia? Ekas (Umberto Eco, 1932 2016) straipsnyje Europos ak 4. Ar ie simboliai teb ra svarb s Europai? nys teigia, kad tekstas, kuriuo pagr sta Europos kult ra, 5. K , vardydamas tris kalvas, nor jo pasakyti europie . yra Biblija. Kaip tik Biblija buvo pirmoji spaudos presu i iams Vokiet jos prezidentas? Liter at r a X kl a s . i skyrius NUO NARSOS PRIE DORYB S. Dievai ir herojai Nedidelio kra to didelis vienam buvo svarbu, kad statymai u tikrint tas teises, asmens ir turto saugum . Tokia politinio gyvenimo tvarka palikimas augino pilie i savivert , skatino pasitik jim savimi, pa . triotizm . Pilie iai kartu spr sdavo polio reikalus tautos susirinkime, teisdavo statym pa eid jus ir balsuodavo Kokie buvo senosios Helad s mon s?

8 D l vieno ar kito sprendimo. statym privalu buvo laiky . Saikas svarbiau u visk tis bes lygi kai. Geriau blogi statymai, kuri laikomasi, nei geri, kuri nesilaikoma , sakydavo graikai. Jie atsa . Kas yra ? kingai eidavo patik tas pareigas, rimtai i r jo prieder . E. m r pintis visos bendruomen s gerove. uropos kult ros prad ia. od iu antika vadiname seno . Paklusnumas bendruomen s tvarkai, nera ytoms mo . v s graik ir rom n civilizacij nuo gele ies am iaus ral s normoms, priimtiems statymams nevar individo prad ios XI a. pr. Kr. iki Vakar R mos imperijos lugimo laisv s. Ai ku, daugumos po i ris neb tinai teisingiau . 476 metais. ios civilizacijos pirmtak yra Mik n (acha . sias, bet kiekvienas gal jo pasi lyti geresn sprendim . j 1) civilizacija, o t sa m s krik ioni koji civilizacija. nei esamas. Tod l buvo labai svarbu mok ti kalb ti taip, odis graikai n ra savivardis, taip juos pavadino rom . kad tikintum balsuotojus savo teisumu.

9 Taigi demokra . nai. Jie patys savo kra t vadino Helade, o save hel nais. tin visuomen ugd laisv , kartu polio bendruomenei Senov s Gra kijos istorij sudaro keli laikotarpiai: ho . sipareigojus piliet . merinis, arba tamsieji am iai (XI IX a. pr. Kr.), archajinis Graikai i siskyr i sen j taut ir m stymo laisve. Jie (VIII VI a. pr. Kr.), klasikinis (V IV a. pr. Kr.). Aleksandras netur jo ventra io, br ian io religinio pasaul vaiz . Didysis, 334 m. pr. Kr. m sis kurti pasaulin imperij , pa . d io kont rus, m go apie visk spr sti patys, reik ti savo skleid graik kult r visose u kariautose teritorijose, tai . nuomon , gin ytis. Gin jie vertino kaip b d ugdytis 10 gi skiriamas helenistinis laikotarpis (III a. pab. I a. pr. Kr.). savaranki k m stym . Ne tik filosofams ar besimokan iai Nuo 146 m. pr. Kr. beveik visa Gra kija R mos valstyb s jaunuomenei patiko protinis, k rybinis darbas. Senojoje provincija Achaja. Helad je buvo m gstamos vairiausios var ybos: poet , Senov s Gra kijos kult ra m s kult ros pamatas.

10 Muzikant , sportinink , amatinink (arba meninink , nes Ten susiformavo visuomeninio gyvenimo pagrindai ( sta . amatui ir menui pavadinti tebuvo vienas odis ). tymai, skirtingi valdymo b dai), gim filosofija ir literat ra, Per jas m stantis, k rybingas, stiprus, i tvermingas indi . teatras, architekt ra, skulpt ra. Ten mon ms kilo protin . vidas gal jo parodyti savo talent . Pom gis rungtis irgi ga mintis kruvinus karus bent protarpiais pakeisti taikio . skatino kult ros pa ang . mis sporto var ybomis. Lygyb prie statymus pad jo saugotis did i j yd . Kokios gi savyb s pad jo senov s graikams sukurti kul . pasip timo, savival s. Graikai tik jo, kad viskas pasaulyje t r , iki iol stulbinan i ir vairove, ir universalumu? turi tam tikras ribas. mogus, apimtas puikyb s, gali jas Laisv ir paklusnumas tvarkai. Pirmiausia graikai sudar . per engti ir u sitraukti diev r styb . Tod l visose gyve . s lygas skleistis mogaus m stymo ir vaizduot s galioms.