VIETOS SAVIVALDOS IR VIETOS VALDYMO …

1 ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2010. Nr. 23 (4). Research papers. VIETOS SAVIVALDOS IR VIETOS VALDYMO INSTITUCIJ KOMPETENCIJOS POKY IAI EM S KIO SRITYJE Gintaras ilinskas Vilniaus universitetas io darbo tikslas nustatyti Lietuvos Respublikos VIETOS SAVIVALDOS ir VIETOS VALDYMO institucij kompetencijos em s kio srityje poky i tendencijas. Straipsnyje, taikant mokslin s literat ros ir teis s akt ir dokument analiz s, lyginamosios ir login s analiz s, indukcijos, apibendrinimo metodus, analizuojama VIETOS VALDYMO ir VIETOS SAVIVALDOS institucij kompetencija em s kio srityje, nustatomos jos poky i tendencijos, nurodomi funkcij paskirstymo tarp skirting VALDYMO institucij kriterijai.

2 Nustatyta, kad kompetencijos paskirstymas tarp VIETOS VALDYMO ir VIETOS SAVIVALDOS institucij vyko besikei ian iais banguojan iais etapais decentralizacijos etap keisdavo centralizacijos (dekoncentruojant) etapas. Taikant vie ojo VALDYMO subjekt kompetencijos atskyrimo kriterijus, pagrind iama savivaldybi funkcij em s kio srityje i pl timo tendencija, kai gyvendinama decentralizacijos politika. Raktiniai od iai: decentralizacija, dekoncentracija, kompetencija, VIETOS savivalda, VIETOS valdymas, em s kis. vadas em s kio VALDYMO reformos beveik nuolat i lieka politin je darbotvark je. Paskutin s aktyvios diskusijos Lietuvos Respublikoje (toliau LR) buvo kilusios d l apskri i vir inink vykdyt em s kio funkcij perskirstymo, kai 2010 m.

3 Buvo panaikinta apskrities vir ininko institucija. Vykdant em s kio valstybinio VALDYMO reformas, siekiama ie koti optimalaus centralizavimo decentralizavimo derinio (Baltu nikien , 2009, p. 87). Beveik visos pasaulio alys gyvendina decentralizacij , nes siekia i spr sti daugyb vie ojo sektoriaus problem (Manor, 1999). LR taip pat siekiama vykdyti decentralizavimo politik , nors ir ne visuomet nuosekliai pavyksta decentralizuoti em s kio funkcijas. Da nai apsiribojama silpniausia decentralizacijos r imi (Baltu nikien , 2009, p. 81) i funkcij dekoncentracija. Tod l VIETOS VALDYMO (siejamo su dekoncentracija) ir VIETOS SAVIVALDOS (siejamos su decentralizacija) institucijos, funkcij tarp j paskirstymas yra aktual s analiz s objektai ir em s kio VALDYMO reform kontekste.

4 LR Konstitucijoje VIETOS savivalda n ra tapatinama su valstyb s valdymu ir jo sud tine dalimi VIETOS valdymu. VIETOS valdymas tai centrin s vald ios VALDYMO funkcij vykdymas administraciniame teritoriniame vienete (vietoje). is valdymas valstybinio VALDYMO (vykdomosios vald ios) organin dalis, jos t sinys vietose. VIETOS VALDYMO institucijos yra emesnio valstyb s vald ios lygmens institucijos. 1 Greta VIETOS VALDYMO administraciniuose vienetuose funkcionuoja ir savaveiksmi kumo pagrindais veikianti VIETOS savivalda, kuri yra teritorini ( VIETOS ) bendruomeni vald ia. Ji organizaciniu ir teisiniu aspektais skiriasi nuo valstyb s VALDYMO . iame straipsnyje tiriamas vienas i em s kio VALDYMO reform LR aspekt kompetencijos em s kio srityje paskirstymas tarp VIETOS VALDYMO ir VIETOS SAVIVALDOS institucij.

5 LR 1990 2010 m. i institucij kompetencija em s kio srityje buvo ne kart perskirstoma. Tod l LR yra aktuali VIETOS SAVIVALDOS ir VIETOS VALDYMO institucij kompetencijos nustatymo problema. Sprend iant i problem , svarbu nustatyti ir vertinti VIETOS SAVIVALDOS ir VIETOS VALDYMO institucij kompetencijos em s kio srityje poky i tendencijas. Siekiama nustatyti em s kio srityje vykdomos politikos tendencijas: centralizavimas, dekoncentravimas ar decentralizavimas. i institucij kompetencijos raidos tendencijos nustatomos analizuojant LR teis s aktus. Tyrim tikslas nustatyti LR VIETOS SAVIVALDOS ir VIETOS VALDYMO institucij kompetencijos em s kio srityje poky i tendencijas.

6 Straipsnio u daviniai: a) i tirti VIETOS VALDYMO ir VIETOS SAVIVALDOS institucij kompetencij em s kio srityje 1990 2010 m.; b) apib dinti funkcij paskirstymo tarp skirting VALDYMO institucij kriterijus; c) vertinti valstyb s vald ios politik , nustatant VIETOS VALDYMO ir VIETOS SAVIVALDOS institucij kompetencij em s kio srityje. Tyrimo objektas VIETOS VALDYMO ir VIETOS SAVIVALDOS institucij kompetencija em s kio srityje. Tyrimo metodai. VIETOS VALDYMO ir VIETOS SAVIVALDOS institucij kompetencija em s kio srityje buvo tiriama naudojant teis s akt ir dokument analiz s metod . Tyrimo metu atlikta mokslin s literat ros bei lyginamoji ir login analiz , indukcijos ir apibendrinimo metodai leido nustatyti i institucij kompetencijos poky i tendencijas, vertinti valstyb s vald ios politik em s kio kompetencijos reguliavimo srityje bei atskleisti funkcij paskirstymo tarp skirting institucij kriterijus.

7 VIETOS savivaldybi kompetencija 1990 1995 m. 1990 m. vasario 12 d. priimtas LR VIETOS SAVIVALDOS pagrind statymas teisino VIETOS SAVIVALDOS sistem , jos institucijas ir kompetencij . Remiantis io statymo analize, galima teigti, kad jo 7-ame straipsnyje buvo nustatyta Liaudies deputat tarybos i imtin kompetencija, kuriai nebuvo priskirta em s kio srities klausim . Ta iau 24-ame straipsnyje, kuris vadinosi Pagrindin s socialin s ekonomin s savivaldybi teis s, nurodyta, jog tik savivaldyb s sprend ia dar ir iuos klausimus (LR VIETOS , 1990), tarp kuri buvo susijusi ir su em s kiu. Pagal straipsn savivaldyb s derino ir aprobavo moni veiklos projektus em s naudojimo srityje, skyr em s sklypus, vykd em s naudojimo ir apsaugos, em tvarkos 2valstybin valdym bei kontrol ir sprend kitus klausimus (LR VIETOS , 1990).

8 Vadinasi, VIETOS savivaldyb ms buvo pavesta vykdyti funkcijas em s kio VALDYMO srityse. Daroma i vada, kad 1990 m., atk rus savaveiksmi k VIETOS SAVIVALDOS sistem , buvo decentralizuotas em s kio valdymas. Svarbus klausimas: savivaldybi kompetencija em s kio srityje buvo valstyb s deleguota ar savaranki ka? Nors 1990 m. VIETOS SAVIVALDOS pagrind statyme nevartojama deleguotosios kompetencijos s voka, ta iau teis s akt analiz s rezultatai rodo, jog VIETOS savivaldybi kompetencija em s kio srityje priskirtina valstyb s vald ios deleguotosios kompetencijos sri iai. Pa ym tina, kad labai greitai pasirei k centralizavimo tendencijos em s kio VALDYMO srityje. 1992 m.

9 Vasario 14 d. LR Vyriausyb s nutarimas D l valstybin s em tvarkos darb organizavimo pareigojo miest ir rajon valdybas steigti em tvarkos tarnybas. i tarnyb vadovus skyr ir atleido miest ir rajon valdybos, suderinusios su em s kio ministerija. 1993 m. liepos 16 d. LR statymu D l rajon valdyb em s kio skyri em s reformos laikotarpiu buvo teisinta rajon em s kio skyri dvigubas atskaitingumas: rajono valdybai ir em s kio ministerijai. em s kio skyriaus ved j skyr ir atleido i pareig em s kio ministerija rajono valdybos teikimu. Galima daryti prielaid , jog valstyb s vald ios siekimas kontroliuoti em s reformos eig sietinas su b simu em s kio funkcij gyvendinimo centralizavimu.

10 Apskri i vir inink kompetencija 1995 2002 m. 1995 m. LR teritorijoje sudarytuose dviej pakop administraciniuose vienetuose susiformavo dvi skirtingos VALDYMO sistemos. emesn s pakopos administraciniuose vienetuose (savivaldyb se) organizuojama SAVIVALDOS sistema, o auk tesn s pakopos vienetuose (apskrityse) vietinio VALDYMO sistem , organizuoja Vyriausyb . Vadinasi, apskrityse valdymas yra ne autonominio, savivaldaus pob d io, o valstybinio. Tais pa iais metais (1995) apskrityse buvo steigtos naujos prefektinio tipo (Baltu nikien , 2005; Baltu nikien , Astrauskas, 2005) valstyb s vietinio VALDYMO institucijos apskri i vir ininkai (iki 1996 m.)