ERKINIO ENCEFALITO ETIOLOGIJA, …

1 U KRE IAM J LIG IR AIDS CENTRAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETO MEDICINOS AKADEMIJOS INFEKCINI LIG KLINIKA ERKINIO ENCEFALITO etiologija , epidemiologija , KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PROFILAKTIKA (Metodin s rekomendacijos) 2014 m. Apsvarstyta ir patvirtinta Lietuvos sveikatos moksl universiteto Medicinos akademijos Visuomen s sveikatos fakulteto tarybos pos dyje 2014 m. vasario 20 d., Protokolas Nr. VF 8-2. Recenzentai: doc. dr. lyvyt Aplinkos s lygos, susijusios su klimato ilt jimu paveik ERKINIO ENCEFALITO i plitim ir sergamumo dinamik Europoje.

2 Did iausios rizikos teritorija centrin je ir rytin je Europoje iuo metu laikoma Baltijos ir iaur s alys. Metodin s rekomendacijos ERKINIO ENCEFALITO etiologija , epidemiologija , klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika parengtos siekiant pateikti ERKINIO ENCEFALITO epidemiologin situacij Lietuvoje bei kitose Europos alyse, prie i r , steb sen bei apsisaugojimo nuo ios ligos b dus ir skirtos gydytojams epidemiologams, visuomen s sveikatos specialistams, visuomen s sveikatos specialistams mokyklose, vis pakop visuomen s sveikatos fakultet studentams ir vis specialybi gydytojams praktikams.

3 Metodines rekomendacijas pareng : dr. A oklien , dr. Mickien , Pakalnien , dr. ygutien 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomen s sveikatos institutas 2 Lietuvos sveikatos moksl universiteto Medicinos akademijos Infekcini lig klinika 3 U kre iam j lig ir AIDS centras 1 TURINYS I. VADAS .. 2 II. ERKINIO ENCEFALITO BIOLOGIJA .. 2 III. ERKINIO ENCEFALITO epidemiologija .. 3 IV. GAMTINIAI ERKINIO ENCEFALITO IDINIAI .. 5 V. ERKINIO ENCEFALITO EPIDEMIOLOGIN PRIE I RA .. 7 VI. ERKINIO ENCEFALITO PATOGENEZ IR PATOMORFOLOGIJA .. 8 VII. ERKINIO ENCEFALITO KLASIFIKACIJA IR KLINIKA.

4 9 VIII. ERKINIO ENCEFALITO DIAGNOSTIKA .. 12 IX. ERKINIO ENCEFALITO GYDYMAS .. 13 X. ERKINIO ENCEFALITO PASEKM S .. 13 XI. ERKINIO ENCEFALITO PROFILAKTIKA .. 14 XII. LITERAT ROS S RA 2 ERKINIO ENCEFALITO etiologija , epidemiologija , KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PROFILAKTIKA (Metodin s rekomendacijos) I. VADAS Erkinis encefalitas (toliau EE) arbovirusin , klasikin gamtin idinin infekcija, sukeliama ERKINIO ENCEFALITO virus (toliau EEV), kuriuos perne a iksodin s erk s. EE yra viena i svarbiausi virusini mogaus centrin s nerv sistemos infekcij , ligai b dingi liekamieji rei kiniai, kartais sukeliantys invalidum.

5 Specifinio EE gydymo n ra. Vienintel efektyvi EE profilaktikos priemon yra skiepai. Virusas mogaus organizm patenka i erk s, kraujo siurbimo metu. Galimas ir alimentarinis moni u sikr timo kelias per nepasterizuot ERKINIO ENCEFALITO virusu infekuot o k ar karvi pien . EEV platina Ixodes genties erk s. Centrin je, iaurin je ir rytin je Europoje pagrindinis platintojas Ixodes ricinus erk . EEV arealas sutampa su Ixodes ricinus ir I. persulcatus (Baltijos ali dalis, Suomija, Rusija) erki i plitimo arealu. Did i j savo gyvenimo dal erk s praleid ia aplinkoje, tod l klimato poky iai veikia j paplitim ir gaus , o tuo pa iu ir sergamum j platinamomis ligomis.

6 Neparazitavimo b vyje reikalinga ne ma esn 80% mikroklimato santykin dr gm tam, kad erk s i vengt mirtino i d i vimo. J buvein s yra ten, kur yra gera augmenijos danga, vidutinis-didelis krituli kiekis, kur dirvo emio pavir ius i lieka dr gnas net ir sausuoju met laiku. Poky iai, kuriuos takoja klimato kaita, gali i pl sti arba sutrumpinti alkan erki aktyvumo period , potencialiai padidinti arba suma inti erki gaus ir i plitim , takoti erki vystymosi temp ir tokiu b du pakeisti erki sezoninio aktyvumo model . Sergamum erkiniu encefalitu takoja ios infekcijos gamtini idini pastovumas.

7 Pastaruoju metu b dinga, kad mon s ia liga u sikre ia miest ribose: parkuose, priemies i mi kuose, kolektyvini sod prieigose. Viruso gyvenimo ciklas susij s su erk s, ilgalaikio jo rezervuaro ir platintojo gyvenimo ciklu. Taigi, vertikalus (transovarinis ir transfazinis) viruso perdavimo kelias priklauso nuo sud tingo ir ilgo perne jo vystymosi ciklo, o horizontalus (per erki maitintojus) nuo b tinos eiminink kaitos metamorfoz s metu ir sugeb jimo kiekvienos vystymosi faz s metu susirasti maitinimuisi iltakrauj gyv n . II. ERKINIO ENCEFALITO BIOLOGIJA EEV priklauso Flaviviridae eimai, Flavivirus gen iai.

8 Flavivirus gent sudaro daugiau nei 70 virus i kuri 38 yra patogeni ki mogui. Europoje cirkuliuojantys mogui patogeni ki ios eimos atstovai yra EEV ir Vakar Nilo ENCEFALITO virusas, pastaraisias metais aptinkamas Albanijoje, Graikijoje, Italijoje, Makedonijoje, Rumunijoje, Serbijoje,Vengrijoje. EEV yra sferinis, 50 nm dyd io, sudarytas i nukleokapsid s ir apvalkalo. EEV genomas yra vienagrand linijin viruso ribonukleinin r g tis (RNR), turinti 11 t kst. nukleotid . Genomas turi transliacijos r mel , kuris koduoja strukt rini ir nestrukt rini baltym sintez . Tranliacijos r melio prad ioje yra 5`, o pabaigoje - 3` nekoduojantys regionai (NR).

9 Evoliucijos eigoje NR ilgis svyravo nuo 350 iki 750 nukleotid . 5` NR svarbus matricin s RNR (mRNR) stabilumui ir dalyvauja reguliuojant transliacij . Manoma, kad mutacijos ir delecijos 3` NR gali takoti EEV virulenti kum . Strukt riniai baltymai yra trys: kapsid s (angl. capsid ) baltymas C, membraninis (angl. membrane ) baltymas M ir apvalkalo (angl. envelope ) glikoproteinas E. Baltymas C, susijung s su RNR, sudaro nukleokapsid . Baltymai E ir M bei lipidai sudaro viruso apvalkal . Nesubrendusiame virione baltymas M yra prM (angl. precursor ) pavidalo ir svarbus EEV imunitetui: baltymo prM antik nai neutralizuoja nesubrendusius virionus.

10 3 Baltymas E yra pagrindinis viruso pavir iaus komponentas, kuris indukuoja apsaugin imunitet , dalyvauja jungiantis su l stel s receptoriais ir nulemia audini bei l steli tropizm , nuo jo priklauso viruso virulenti kumas. E baltym sudaro 19 epitop , susigrupavusi tris sritis A, B ir C, atitinkan ias erdvin baltymo sandar , ir 3 izoliuoti epitopai. B srityje yra vieta, kuria virusas jungiasi prie receptoriaus, A srityje esantys epitopai dalyvauja susiliejant viruso apvalkalui su endosomos membrana. Nestrukt riniai baltymai (NS) yra septyni: NS1 (glikoproteinas), NS2A, NS2B (proteaz s komponentas), NS3 (proteaz s, helikaz s, nukleozido trifosfataz s (NTPaz s) aktyvumas), NS4A, NS4B ir NS5 (RNR priklausoma polimeraz ).