Migracija Lietuvoje: faktai ir skaičiai - iom.lt

1 Migracija Lietuvoje: faktai ir skai iai2 TurinysEmigracijos alis ..4 Emigracija ..8 Tikslo alys ..10 Emigranto i Lietuvos profilis ..12 Imigracija ..14 Darbo j gos Migracija ..16 Integracija ..20 Neteis ta Migracija ir prekyba mon mis ..22 Prieglobstis ..24 Migracija , iniasklaida ir vie oji nuomon ..26 Leid jas:Tarptautin s migracijos organizacijos Vilniaus biuras informacij i io leidinio, b tina nuoroda informacijos altin .Apie EMN Europos migracijos tinklas (EMN) yra migracijos specialist i Europos Komisijos, 26 Europos S jungos ali ir Norvegijos tinklas. Jo tikslas rinkti, analizuoti ir dalintis naujausia informacijos migracijos ir prieglobs io srityse. Lietuvos Respublikos Vyriausyb EMN atstovauja TMO Vilniaus biuras. TMO Tarptautin migracijos organizacija buvo kurta 1951 m., siekiant pad ti valstyb ms efektyviau valdyti migracijos srautus.

2 Iemet organizacija ven ia 60- sias k rimo metines. Europos migracijos tinklas is leidinys atspausdintas Europos S jungos ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb s l omis. Dizainas: Darius Abromaitis, Rima Ramonien , IMAGO ( ) is leidinys atspausdintas ant 100% perdirbto yra viena i nedaugelio siun ian i ali ES. I Lietuvos vidutini kai per metus i vyksta 30 t kst. gyventoj .Lietuva yra emigracijos alis ir viena i nedaugelio migrantus siun ian i ali Europos S jungoje (ES). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. i alies i vyko 615 t kst. gyventoj 1. Vidu-tini kai kiekvienais metais emigravo po 30 t kst. moni . 2010 m. savo i vykim deklaravo daugiau nei asmen . Tai beveik keturis kartus daugiau nei 2009 m. Toks staigus deklaruotos emigracijos kilimas yra i esm s susij s su Sveikatos draudimo statymo pakeitimais.

3 Pagal statym , visi Lietuvoje registruoti gyventojai privalo mok ti valstybinio sveikatos draudimo mokas. Emigrantai, kurie nebuvo deklarav savo i vykimo, taip pat tur jo mok ti ias mokas. Siekdami i vengti toki mok jim net ir prie kelet met i vyk , bet oficialiai savo i vykimo nedeklarav , emigrantai suskubo t padaryti 2010 m. Tod l 2010 m. emigracijos mastas i augo taip enkliai. Nors d l i poky i migracijos statistika tapo patikimesn , svarbu pa ym ti, kad ne visi emigrantai deklaruoja savo i vykim i Lietuvos. 1 Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2011 alis 567 Pagrindin s emigracijos prie astys Lietuvoje palyginti ma as darbo u mokestis ir auk tas nedar-bo lygis. Vis d lto TMO Vilniaus biuro atliktas tyrimas parod , kad sprendimui emigruoti takos turi ir kiti socialiniai-ekonominiai veiksniai, tokie kaip socialinio nesaugumo jausmas, teisingumo stoka, nepatenkinamas darbdavi elgesys su darbuotojais, taip pat geresn s karjeros perspektyvos u sienyje.

4 Tuo tarpu atvykstan i Lietuv skai ius yra palyginti ma as. Per pastar j de imtmet Lietuv kasmet atvykdavo apie 6 500 asmen . Dauguma j gr tantys Lietuvos pilie iai. altinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2011 ,66,87,78,69,36,55,232,548,027,826,523,7 34,783,2908070605040302010T kst. Imigrantai EmigrantaiTarptautin s migracijos srautai8 Iki i vykimo 85 proc. emigrant buvo bedarbiai vienerius metus arba s emigracijos prie astys yra auk tas nedarbas Lietuvoje ir didesni atlyginimai tikslo alyse. Dauguma moni emigruoja prarad darb , pavyzd iui, 85 proc. 2010 m. savo i vykim deklaravusi asmen nurod , kad iki i vykimo jie buvo bedarbiais vienerius metus arba ilgiau. Emigracij skatina ir atlyginim skirtumai tarp Lietuvos ir tikslo ali . Darbo u mokestis tikslo alyse gali b ti penkis- e is kartus didesnis nei Lietuvoje, nors vertinus perkam j pinig gali is skirtumas suma ja iki dviej -trij kart 2.

5 Emigracij taip pat skatina i vystytas lietuvi bendruomeni tinklas tikslo alyse. 2 SEB banko Makroekonomikos ap valga 2011 .910 Tikslo alys2010 m. apie 50 proc. vis emigrant i vyko Did i j Britanij ir 15 proc. Airij . Norvegija (5,8 proc.), Vokietija (4,6 proc.) ir Ispanija (4,3 proc.) taip pat i lieka populiarios. Iki stojimo ES, Lietuvos gyventojai da niausiai i vykdavo Rusijos Federacij , Nepriklausom valstybi sandraugos alis bei Jungtines Amerikos Valstijas. Emigracijos kryptys gali pasikeisti ir artimiausioje ateityje. 2011 m. gegu savo darbo rink Lietuvos pilie iams atv r ir Vokietija bei Austrija. Jos gali tapti patraukliomis tikslo alimis emigrantams i Lietuvos. Did ioji Britanija 49,2 proc. Airija 15,7 proc. Norvegija 5,8 proc. Vokietija 4,6 proc.

6 Ispanija 4,3 i Lietuvos pasiskirstymas pagal tikslo al , 2010 m. altinis: TMO Vilniaus biuras. Parengta remiantis Lietuvos statistikos departamento informacija, 2010 i Lietuvos profilis Dauguma emigrant yra jauni, i silavin ir eimos neturintys asmenys. 2010 m. duomenimis: 55 proc. emigrant buvo 20 35 met am iaus; 52 proc. emigrant sudar moterys; 50 proc. tur jo special j auk tesn j vidurin i silavinim , o 25 proc. tur jo auk t j ar profesin i silavinim . Pastaraisiais metais daug ja ir i vykstan i eim . U sienyje sik r t vai vis da niau kartu su savimi pa-siima ir savo vaikus. Tokios emigracijos tendencijos gerokai suma ina gr tamosios migracijos tikimyb ateityje. 2010 m. tipi kas emigrantas i Lietuvos buvo jaunas, eimos neturintis ir i silavin s asmuo (vyras arba moteris) da niausiai i vykstantis Did i j Britanij.

7 1314 ImigracijaAtvykstan i Lietuv asmen skai ius yra nedidelis. D l ekonomin s kriz s nuo 2008 m. iki 2010 m. imigracijos mastai suma jo beveik perpus nuo 9,3 t kst. iki 5,2 t kst. Skirtingai nei kitose ES valstyb se, Lietuvoje dauguma atvykstan i j yra Lietuvos pilie iai jie 2010 m. sudar 80 proc. vis imigrant . Dau-guma j gr o i Did iosios Britanijos (27,6 proc.), Airijos (11,6 proc.) ir Rusijos Federacijos (7,8 proc.). U sienie i (tiek ES valstybi nari , tiek tre i j ali pilie i ) atvyksta ma ai ir j skai ius ma jo per pastaruosius trejus metus. 2010 m. dauguma tre i j ali pilie i atvyko eimos susijungimo, darbo arba studij tikslais. Pagrindin s kilm s valstyb s buvo Rusijos Federacija, Baltarusija ir Ukraina. 2011 m. prad ioje Lietuvoje gyveno (laikinai arba nuolatos) apie 30 t kst.

8 U sienie i , kurie sudar 1,1 proc. vis Lietuvos gyventoj . is skai ius yra vienas ma iausi ES. Ma iau u sienie i yra tik Bulgarijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, kur u sienie iai sudaro ma iau nei 1 proc. vis gyventoj . altinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2011 m. Tre i j ali pilie iai ES pilie iai Lietuvos pilie iaiImigrantai pagal pilietyb 2008 2009201010000800060004000200002571389633 7139826848219101504153 Daugum imigrant sudaro gr tantys Lietuvos pilie i j ali pilie iams leid iama u imti tik tas darbo vietas, kurias neatsiranda kandidat Lietuvoje ar ES pilie i j gos migracijaDarbas viena i pagrindini imigracijos Lietuv prie as i . 2008 m. pus laikinai Lietuv imigravusi u sienie i atvyko dirbti. Ta iau 2009 m. ir 2010 m. darbo imigrant skai ius smarkiai suma jo d l per eko-nomin kriz suma jusios darbo j gos paklausos sektoriuose, kuriuose buvo darbinami u sienie iai.

9 2010 m. tre i j ali pilie iams buvo i duoti vos 1 808 leidimai dirbti (keturis kartus ma iau nei 2008 m.)3. Tre i j ali pilie ius leid iama darbinti tik tas darbo vietas, kurias neatsiranda kandidat Lietuvoje ar ES. Darbdavys privalo bent 1 m n. skelbti apie laisv darbo viet , ir tik pasibaigus iam terminui tre- iosios alies pilie iui gali b ti i duotas leidimas dirbti. Dauguma leidim dirbti Lietuvoje yra i duodami tolim j reis vairuotojams, vir jams ir statybininkams. 3 Lietuvos darbo bir os d lto pastaraisiais metais u sienie i atvykimo proced ros buvo paprastinamos. Pavyzd iui, 2011 m. atvykim reglamentuojan ios taisykl s buvo pakeistos leid iant visiems darbo migrantams atvykti su nacionaline (D) viza, tod l jie gali atvykti tur dami tik leidim dirbti. Leidim gyventi jie gali gauti jau b dami Lietuvoje.

10 Prie sigaliojant iems pakeitimams, pagal supaprastint proced r gal jo atvykti tik u sienie iai, turintys profesijas, kuri darbuotoj tr ksta Lietuvoje. ES direktyv perk limas taip pat leido supaprastinti atvykimo proced ras tam tikroms tre i j ali pilie i grup ms ( , studentams, mokslininkams bei auk tos kvalifikacijos darbuotojams). Pavyzd iui, auk tos kvalifikacijos darbuotojams buvo supaprastinta eimos susijungimo tvarka, , universitet d stytojai ir moni savininkai dabar gali atvykti kartu su savo eimos nariais i kart. Anks iau atsive ti eim jiems buvo leid iama tik pragyvenus 2 metus Lietuvoje. 1920 Lietuva vis dar n ra suk rusi nuoseklios u sienie i integracijos Lietuva vis dar n ra suk rusi nuoseklios u sienie i integracijos programos. Integracijos paslaugos tei-kiamos tik u sienie iams, turintiems tarptautin apsaug Lietuvoje.