PRIEGLOBSČIO SISTEMA LIETUVOJE: SITUACIJA IR …

1 1 TMO Tarptautin Migracijos Organizacija IOM International Organization for Migration STUDIJA PRIEGLOBS IO SISTEMA LIETUVOJE: SITUACIJA IR PROBLEMATIKA 2 UDK ( ) Pr95 Atsakinga redaktor : dr. Audra Sipavi ien Kalbos redaktor : ivil Andri nien Studija parengta gyvendinant projekt Lietuvos prieglobs io SISTEMA : praktinis ir teisinis efektyvumo vertinimas pagal Europos pab g li fondo 2010 m. metin s programos veiksm Valstybi nari geb jimas pl toti, steb ti ir vertinti savo prieglobs io politik siekiant praktinio bendradarbiavimo . ISBN 978-9955-697-28-2 Tarptautin migracijos organizacija (TMO) Studijoje pateikta analiz neb tinai atspindi oficiali Europos Komisijos, TMO ir jos ali nari pozicij . Visos teis s saugomos. Kopijuoti vis ar dalimis, taip pat naudoti komerciniais tikslais be Tarptautin s migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro ra ti ko leidimo draud iama.

2 3 Turinys Turinys .. 3 Paai kinimai .. 4 vadas .. 4 Metodologija .. 5 Prieglobs io SISTEMA Lietuvoje .. 6 1. U sienie i atvykimas, pra ymo pateikimas ir su tuo susij pirminiai veiksmai .. 8 Teisinis reglamentavimas .. 8 Problematika .. 10 2. Pra ymo nagrin jimo procesas .. 11 3. Prieglobs io pra ytoj laikinas gyvenimas pra ymo nagrin jimo metu .. 14 Prieglobs io pra ytoj apgyvendinimo tvarka .. 14 Prieglobs io pra ytoj apgyvendinimo tvarkos ir gyvenimo s lyg problematika .. 15 Prieglobs io pra ytoj proced rini teisi u tikrinimas .. 18 Prieglobs io pra ytoj materialin s teis s, sveikatos prie i ros ir socialini paslaug u tikrinimas .. 20 Prieglobs io pra ytoj teis dirbti .. 23 4. Sprendimo pri mimas .. 24 Tarptautin s apsaugos suteikimas .. 26 Prieglobs io pra ymo atmetimas ir jo pasekm s .. 28 Apeliacijos procesas .. 28 5.

3 Piktnaud iavimas proced ra .. 30 6. Integracija .. 31 Integracijos problematika .. 33 I vados ir rekomendacijos .. 36 Literat ros s ra as .. 38 4 Paai kinimai ioje studijoje naudojam santrump paai kinimas: BEPS Bendroji Europos prieglobs io SISTEMA ; Caritas religin bendruomen Vilniaus arkivyskupijos Caritas; JT Jungtin s Tautos; JTVPK Jungtini Taut Vyriausiasis pab g li komisaras; LVAT Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas; Migracijos departamentas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos; Raudonojo Kry iaus draugija asociacija Lietuvos Raudonojo kry iaus draugija; PPC Pab g li pri mimo centras; TMO Tarptautin migracijos organizacija; URC Valstyb s sienos apsaugos tarnybos U sienie i registracijos centras; VAAT Vilniaus apygardos administracinis teismas; VSAT Valstyb s sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos.

4 Vadas Pastaruoju metu Europos S jungoje (ES) didelis d mesys skiriamas prieglobs io kokybei u tikrinti. Pavyzd iui, 2010 m. Europos Tarybos priimtoje Stokholmo programoje nurodoma, kad viena svarbiausi u duo i prieglobs io srityje yra gerinti jo kokyb , kad suma t skirtumai tarp prieglobs io suteikimo atvej . Tuo tarpu Europos Pab g li ir tremtini taryba pasisako, kad ES alyse b t steigtos prieglobs io kokyb s vertinimo institucijos, taip pat, kad b t gerinama sprendim d l prieglobs io suteikimo kokyb , proces traukiant nepriklausomas institucijas (JTVPK atstovus, nevyriausybines organizacijas, kt.). Si lom sprendim gyvendinimas pad t u tikrinti, jog prieglobs io suteikimo proced ra valstyb se nar se b t efektyvi ir teisinga. Prieglobs io kokybei ir efektyvumui skatinti ES gyvendinami vair s j vertinimo projektai.

5 Pavyzd iui, Jungtin je Karalyst je ne vienus metus t s si prieglobs io kokyb s vertinimo projektas Kokyb s iniciatyva , kur gyvendino Jungtin s Karalyst s Pasienio tarnyba kartu su Londono JTVPK biuru. Projektas buvo labai s kmingas, nes jo metu buvo gyvendinta nema ai inovatyvi prieglobs io proced ros tobulinimo priemoni (pvz., Pasienio tarnyboje buvo suburta specialist grup prieglobs io kokybei vertinti). Pana s projektai buvo vykdomi ir kitose valstyb se nar se: 2010 m. JTVPK iniciavo projekt T stinis prieglobs io kokyb s gerinimas ES , kuris gyvendinamas de imtyje ES valstybi nari (Bulgarijoje, Kipre, Graikijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slov nijoje); tuo tarpu gyvendinant regionin projekt Prieglobs io sistem kokyb s u tikrinimas ir vertinimas buvo vertinta prieglobs io kokyb Austrijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slov nijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje.

6 5 i TMO Vilniaus biuro atlikta studija tai pirmasis bandymas pa velgti Lietuvos prieglobs io sistem i alies: kaip ji organizuojama, kokios pagrindin s problemos, susijusios su statymais, bei su kokiais sunkumais susiduriama prakti kai gyvendinant teisin s baz s nuostatas. Joje taip bandoma lyginamuoju aspektu ap velgti, kaip konkre ios prieglobs io suteikimo proced ros gyvendinamos kitose ES valstyb se nar se. Atkreiptinas d mesys, jog tiriamoji studijos dalis buvo atliekama apklausiant prieglobs io sistemos ekspertus bei pa ius prieglobs io pra ytojus ir prieglobst gavusius u sienie ius. iame etape i ry k jo trys skirtingos nuomon s: valstybini institucij atstovai prieglobs io sistem vertino pragmati kai ir rekomendacijas teik atsi velgdami tai, kokia yra iandienin SITUACIJA Lietuvoje ir kokie sprendimai gali b ti gyvendinti pagal esamas galimybes; nevyriausybini organizacij atstov rekomendacijos r m si geriausios praktikos principu, t.

7 Y. kurie sprendimai geriausiai atitikt prieglobs io pra ytoj ir prieglobst gavusi u sienie i poreikius, ta iau ne visuomet buvo atsi velgta realias valstyb s finansines ir mogi k sias galimybes iuos sprendimus gyvendinti; tuo tarpu patys prieglobs io pra ytojai ir asmenys, jau gav prieglobst Lietuvoje, nurod , su kokiomis problemomis jie susiduria, taikant prieglobs io suteikimo proced r , ir kokie, j manymu, poky iai pad t jiems geriau adaptuotis Lietuvoje ( i pozicij b t galima pavadinti siekimu idealios tvarkos , kuri sunku sivaizduoti iandienin je Lietuvoje). Nor tume, jog i studija pad t migracijos ir prieglobs io srityje dirbantiems ekspertams, tarptautin s teis s specialistams bei kitiems prieglobs io klausimais besidomintiems asmenims geriau suvokti iandienin prieglobs io sistem Lietuvoje ir su ja susijusias problemas.

8 Viliam s, kad apie ioje srityje egzistuojan ias problemas i girs ir patys Lietuvos prieglobs io politikos formuotojai bei imsis ry ting veiksm , kad b t u tikrinta prieglobs io kokyb . Metodologija Rengiant tyrim , buvo naudojami tokie metodai: Atlikta Lietuvos prieglobs io sistemos teisin s baz s ir jos gyvendinimo praktikos analiz . J TMO Vilniaus biuro u sakymu pareng nepriklausomas teis s ekspertas. Rengiant i analiz , buvo ap velgti pagrindiniai ES teis s aktai d l prieglobs io suteikimo, vertinta ios srities Lietuvos teisin baz (pra ymo d l prieglobs io padavimas ir pirmini veiksm atlikimas, pra ym nagrin jimo tvarka, sprendim pri mimo procesas, apeliacija, prieglobst gavusi u sienie i integracija), numatyti ES teisinio reguliavimo prieglobs io klausimais poky iai, vertinti Lietuvos teisin s sistemos tr kumai, palyginti su ES reguliavimu.

9 Is tyrimas buvo atliktas analizuojant teis s aktus, statistinius duomenis, mokslinius straipsnius ir vairi organizacij bei valstyb s institucij tyrimus. TMO u sakymu buvo atliktos prieglobs io pra ytoj ir prieglobst jau gavusi u sienie i sociologin s apklausos, kuri metu siekta i siai kinti, kaip jie vertina prieglobs io pra ytoj pri mimo s lygas Lietuvoje, statym jiems u tikrinamas proced rines ir materialines teises prieglobs io pra ymo nagrin jimo metu, k mano apie prieglobs io proced ras bei pa i prieglobs io sistem . Apklausoms naudotas pusiau strukt ruotas klausimynas su kokybinio tyrimo elementais. J metu buvo apklausta 17 prieglobs io pra ytoj ir 15 respondent , jau gavusi prieglobst , tarp j 10 gyvenan i Ruklos PPC ir 5 gyvenantys savaranki kai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tarp apklaust j dominavo Afganistano (13), e n (6) bei gruzin (4) tautybi 6 asmenys.

10 Dauguma apklaust j buvo vyrai (26 vyrai ir 6 moterys), nuo 17 iki 30 met (18 apklaust j ) bei i pa stantys islam (23 apklaustieji). TMO darbuotojai atliko prieglobs io sistemos darbuotoj , pareig n bei nevyriausybini organizacij ekspert apklausas. Buvo apklausti i organizacij ir institucij ekspertai: Migracijos departamento, VSAT, URC, PPC, LVAT, JTVPK atstovyb s Lietuvoje, Raudonojo Kry iaus draugijos. Kiekvienos institucijos atstovams atlikti buvo sudaryti individual s klausimynai pagal tai, kokiame prieglobs io suteikimo etape tam tikra institucija dirba aktyviausiai. Apklausiant specialistus, buvo siekiama ap velgti probleminius klausimus, kylan ius vykdant savo funkcijas prieglobs io srityje. Taip pat prieglobs io ekspertai i Migracijos departamento, VSAT, Ruklos PPC ir Caritas pateik rekomendacijas d l prieglobs io suteikimo tvarkos tobulinimo Lietuvoje.