Atsakingas verslas - CSR network Lithuania

1 Moni socialin atsakomyb ir standartaiAtsakingas verslasNr. 2 Garbios atminties lietuvi visuotin s kokyb s vadybos flagmanas, profeso-rius Povilas Vanagas, prie trejus metus Lietuvos mokslo premija vertintoje knygoje Visuotin s kokyb s vadyba teig : Pa angos ir nuolatinio tobul jimo harmonijos pad s pasiekti darnaus vystymo ir visuotin s kokyb s vadybos filosofija ir metodai. Profesoriaus sitikinimu, nors ios s -vokos palyginti naujos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, nor dami i likti, pakilti ir klest ti turime pasitelkti naujausias visuomen s pl tros koncepcijas, pa- angiausi pasaulio patirt . Visi kai pasitvirtino ekonomist valgos: ga-mybai reikia ne tik em s, darbo j gos ir kapitalo. iandien prie i gamybos veiksni pridedame infrastrukt r , inias bei socialinius santykius su rinka.

2 Ir pama u suvokdami, jog aplinka n ra nemokama g ryb ar tiesiog i or , vis da niau pripa stame bent minimalios verslo veiklos daromos alos kompen-savimo b tinyb . Aktyv jant ekonominiam bendra-darbiavimui su i sivys iusi u sienio valstybi partneriais pirmiausia vers-lininkai tam tikra (o kartais ir visi kai Socialin atsakomyb , kokyb ir standartai: Vis da niau aktualiuose aplinkosaugos, visuomen s ir organizacij santykio problem svarstymuose minimi darnaus vystymosi (angl. sustainable development) terminai. Ta iau gerokai re iau iame kontekste tai, kas vadinama darniu vystymusi, siejama su kokybe. De imtme ius pramon je kokyb s vadybos metodai naudoti vairiems gamybos procesams valdyti siekiant ma inti s naudas, didinti proces efektyvum.)

3 Veiksmingas, akivaizdus, bet dar ne vertintas ry ys(nukelta 2 p.)tiesiogine) prasme patiria spaudim diegti vadinam sias draugi kas aplinkai technologijas ir rengimus, aktyvinti socialiai Atsakingas veiklas ir pa iose organizacijose, ir u j rib . ie siekiai teisinami standartizuojant moni veiklas specifin se srityse, kitaip tariant diegiant pa angias kokyb s ir kitas vadybos sistemas atspindin ius atitinkamos srities standartus ir gyjant mon s pastangas tam tikroje srityje rodan ius sertifikatus, arba atitikimo kokybei pla i ja prasme faktinius rodymus. Anot P. Vanago, kokyb ir kie-kyb dvi esmin s mogaus b ties charakteristikos . Ta iau ne veltui pra-kalbome apie kokyb pla i ja prasme.

4 Be daugyb s vairi po i ri kokyb (produkto kokyb ; paslaugos kokyb ; kokyb vartotojui; kokyb gamyboje; kokyb s naud ir kainos, t. y. vert s po i riu), amerikie i ekonomistas Da-vidas Garvinas dar 1988-aisiais pasi l transcendentin po i r : kokyb n ra nei mintis, nei materija, bet tre ia objek-tyvi realyb . Net jei kokyb negali b ti apibr ta, j s inote, kas tai yra. Tai to-bulumo s lyga, rei kianti puiki kokyb , prie ing blogai kokybei. Kokyb yra pasiekimas arba siekimas auk tesnio standarto, buvimo patenkintam prastu arba apgaulingu dalyku prie ingyb . Kadangi kokyb s atitikimas vienu po i riu negarantuoja tinkamos kokyb s kitu po i riu, atsiranda poreikis palyginti kokyb tam tikroje srityje, remiantis nustatytais kriterijais.

5 Pavyzd iui, kalbant apie kokyb pla- i ja prasme, nuo 2005 met The Economist priklausanti Economist Intelligence Unit pateikia Gyvenimo kokyb s indeks (angl. Quality of Life Index, QLI), vertinimui pasitelkianti de-vynis kriterijus: sveikat , eimin pad t , bendruomenin gyvenim , materialin gerov , politin stabilum ir saugum , klimat ir geografin pad t , nedarbo lyg , politin laisv , ly i lygyb . Pagal indeks Lietuva 2005-aisiais u m 63 viet (pirmavo Airija, Latvija buvo 66, o Estija 68 vietoje), o 2011-aisiais jau 30 viet (pirmauja Islandija, Latvija yra 37, Estija 32 vietoje). Pa velg iuos enkliai pager jusius m s alies reitingus vardykime, kas mums yra gyvenimo kokyb ?

6 Kiekvienas apibr - ime j skirtingai. Ta iau veikiausiai tarp pagrindini dalyk jau atsiras vairios socialin s ir aplinkos charakteristikos: vari ir saugi aplinka, nat ral s maisto produktai, Atsakingas darbdavys, geros darbo s lygos, socialin s garantijos, bendruomeni kumas ir pan. Ta iau, kad gal tume palyginti suvokiam kokyb , turime susitarti, kokie kriterijai j apib dina. Nat ralu, kad skirtingoms veiklos sritims ar vertinimo aspektams ie kriterijai ski-riasi. Tad dabar jau paprasta suprasti, d l koki prie as i kuriami standartai, pripa stami tam tikruose regionuose ar net visame pasaulyje kad gal tume suprasti, susikalb ti ir palyginti savo, savo organizacijos veikl ir pasiekimus tam tikrose srityse.

7 Pla iausiai Vakar Europoje ir JAV paplit bei geriausiai inomi Tarptauti-n s standartizacijos organizacijos (angl. International Organization for Standardi-zation, ISO) i leisti ISO 9000 eimos kokyb s vadybos sistem standartai, prie kuri vis intensyviau pereina ir Kini-ja. Lietuvoje standart diegimas taip pat gyja pagreit . Lietuvos standartizacijos departamento 2011 met rugpj io 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra jau 1120 mo-ni , deklaravusi savo geros vadybos praktik pagal tarptautinio ISO 9001 kokyb s vadybos sistemos standarto reikalavimus. Did jan iu populiarumu 3 p. Atsakingas verslas siekia kokyb s 8 p. Kokyb s vadybos sistemos: efektyvumo, didesn s ir skaidresn s moni atsakomyb s link13 p. Sertifikatas pripa intus reikalavimus atitinkan io vadybos sistemos gyvendinimo rodymas SAKokyb 32 Atsakingas verslasAtsakingas verslasi siskiria aplinkos vadybos standartas ISO 14001 (angl.)

8 Environmental Management Standard): iuo metu aplinkos vadybos sistemos sertifikatai i duoti 667 Lietuvos mon ms. Sertifi-kuotos darbuotoj saugos ir sveikatos vadybos sistemos OHSAS 18001 (angl. Occupation Health and Safety Assessment Series), rodan ios, kad mo-n je veikianti sistema patikrinta pagal geriausios praktikos standart ir atitinka jo reikalavimus, veikia 412-oje Lietuvos moni . Ta iau, remiantis naujausiais Lietuvos standartizacijos departamento duomenimis, tik 18 Lietuvos moni gali did iuotis Tarptautin s socialinio atsa-kingumo organizacijos (SAI) socialin s atskaitomyb s SA 8000 (angl. Social Accountability) sertifikatu, rodan iu organizacijos socialinio atsakingumo sistemos geriausios praktikos standarto reikalavim atitikim.

9 2006-aisiais AB Utenos trikota as pirmajai Lietuvoje suteiktas SA 8000 sertifikatas. Dar didesn naujov Lietuvoje Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema EMAS (angl. Environ-mental Management and Audit Sche-me), kuruojama Aplinkos apsaugos agent ros. EMAS yra pana i ISO 14001, ta iau kelia didesnius reikala-vimus, nes registruotos organizacijos privalo demonstruoti atitikt aplinkos apsaugos statym reikalavimams ir vie ai pateikti informacij apie reik min-gus aplinkosaugos aspektus ir susijusius aplinkosaugos tikslus bei u davinius, pa-grindinius duomenis apie aplinkosaugos veiksmingum . 2010-aisiais Lietuvoje EMAS sertifikuotos tik 3 mon s: UAB Print It , UAB Ecoservice ir UAB Omniteksas.

10 Kokyb s ir aplinkosaugos vadybos sistemos ir standartai turi itin glaud i s saj su moni socialine atsako-mybe. Ir ne tik i darnaus vystymosi koncepcijos perspektyvos. Daugiau nei prie pus am iaus kokyb s guru Edvardas Demingas ir Josefas Juranas ragino organizacijas aktyviau spr sti organizacines problemas ir siekti pa angos ie kant nauj sistem pertvarkymo b d . Esminiu laikydami sistemin po i r organizacijoje vyks-tan ius procesus, jie si l praktinius kokyb s gerinimo instrumentus, kurie talkino vystant produktus, paslaugas ir pa ias organizacijas. Pastaraisiais metais i populiar jusi moni socialin s atsakomyb s paradigma si lo jau ne tik verslininkams susir pinti suintere-suot j , visuomen s ir aplinkosaugos problemomis.