ŽINIŲ TIKRINIMAS IR VERTINIMAS – STUDIJŲ …

1 143 INI TIKRINIMAS IR VERTINIMAS STUDIJ PROCESO TOBULINIMO VEIKSNYS Nijol Dranevi ien Panev io kolegijos Roki kio filialas Anotacija Nagrin jama aktuali ini tikrinimo ir vertinimo problema. Studij proceso tobulinimo aspektai analizuojami lyginamuoju b du: literat ra ir tyrimai. Problem studijos pob dis n ra grie tai mokslinis daugiau metodinis. Empirini duomen apdorojimui taikyta statistin analiz . Rakta od iai: strategijos, principai, kompetencijos, problemos, vertintojai, b dai. vadas. ini tikrinimo ir vertinimo procesas i tisa strategini veiksm visuma. ini vertinimo proced r metu renkami ir gaunami patvirtinimai apie studento mokym si, pasiekimus ir kompetencijas. ini vertinimo pagrindas TIKRINIMAS (steb jimas), ta iau neapibr iamas kaip kontroliavimas. ini tikrinimo funkcija yra konstatuojanti, informuojanti, mokomoji.

2 Neformalus ini VERTINIMAS vyksta vis laik , o formalus, kai studijuojantysis vertinamas pa ymiu. ini tikrinimo ir vertinimo principai: sistemingumas, objektyvumas, individualumas, visapusi kumas. Ugdymo proces vertina d stytojas ir studentas, v liau vertina auk tesn s mokslo institucijos, darbdaviai, bendruomen . ini TIKRINIMAS ir VERTINIMAS i esm s yra visos studento veiklos steb jimas. Steb jim sudaro pagrindiniai etapai: ini parengimas (ai kinimas), suvokimas ir supratimas, tvirtinimas ir pritaikymas. Studentui aktualu ini tikrinimo ir vertinio metodika bei proced ros, kurias taikys d stytojas. Vertintojas sipareigoja vertinam j supa indinti su ini tikrinimo ir vertinimo ypatumais. Vertina: 1 lentel Vertinimo sistemos komponentai.

3 Kas? D stytojas, studentas, visa grup , i orinis egzaminuotojas, specialiosios institucijos. Kas pateiks gr tam j informacij studentui apie rezultat pasiekimus? K inias, g d ius, geb jimus, dalyko teorin ar praktin veikl , supratim , m stymo operacijas (analiz , sintez ). Kada? Vis laik (sistemingai), pagal nustatytus grafikus, i d s ius dalyko (modulio) program . Po vie j pasirodym renginiuose ( koncertuose, konkursuose ir tt.) Kaip? Atlikus teorines ar praktines u duotis od iu, ra tu grup je ar individualiai. Kokiais? Naudojant pasiekim kriterijus, informuojant studijuojant j apie reikalavimus, registruojant vertinimo rezultatus, naudojant gr tam j informacij , kuriant objektyvaus vertinimo monitoring (schemas). Atliekant ini tikrinim ir vertinim susiduriama su subjektyvaus vertinimo problema. A. ventickas (8; 79), remdamasis iuolaikine pedagogika ir psichologija, i vardija iuos subjektyvaus vertinimo veiksnius: Halo efektas, kai vertintojui turi reik m s prie tai buv s pa ymys.

4 Ko efektas, kai studijuojantysis prisitaiko prie pedagogo ir gauna geresn pa ym . Lygio efektas, kai pa ym takoja visos grup s lygis. Svyravimo efektas, kai d stytojas abejoja d l vertinimo patirties stokos. Kontrasto efektas gaunamas d l perd t vertintojo, kaip asmenyb s, emocij . Prie subjektyvi vertinimo veiksni reik t priskirti ir ideografin , orientuot studento pa ang . Formuojamasis vertinimo b das padeda sistemingai mokytis, laiku vertinti ini rezultat pasiekimus per gr tam j informacij , D stytojas tur t programos d stymo prad ioje informuoti studentus apie standartinius dalyko (modulio) reikalavimus, mokymo grafikus, atsiskaitym terminus, gr tamojo ry io tikslus. Kartais patys studentai ne vertina, nepastebi skirtumo tarp reikalavim ir savo veiklos rezultat . Diagnostinis vertinimo b das padeda nustatyti studento teigiamas ir neigiamas veiklos puses.

5 D stytojui reikalinga r pestingai apgalvoti gr tamosios informacijos pateikim , tikslingai atskirti vertinimo balus nuo paties mokomojo proceso ry io, i lavinti student steb jimo ir klausin jimo g d ius. Studentai susikuria sau problem , laiku neatlikdami savaranki k darb , kuri susidaro pakankamai i kiekvieno dalyko (priklausomai nuo kredit skai iaus). Studentai tur t suprasti si lom savaranki k darb tikslingum , suvokti ry tarp to, k jie daro ir k jau geba atlikti. 144 Kriterinis vertinimo b das padeda studentui pasiekti tikslus ir kompetencijas nustatytais laiko terminais. Pa ymiai priklauso nuo kriterij pasiekimo. iuo atveju visi studentai gali gauti labai gerus ar nepatenkinamus pa ymius, jeigu ir n ra pasiek standarto reikalavim . D stytojas turi nuspr sti, ar visi studentai pasieks nustatytus specifinius kriterinius tikslus. is paskutinis po i ris veda prie b tino tikslo - esminio minimumo nustatymo visiems, ta iau kiti, vertin savo geb jimus, gali pasiekti ir geresni rezultat.

6 Ini VERTINIMAS palyginamuoju b du gali b ti atliekamas grup je, tarp grupi ar skirting kurs (specialybi ). ios vertinimo proced ros privalumas, kad skatinama vie a konkurencija daryti pa ang silpnesniesiems. Tr kumas, kad paskelbta neigiama informacija apie ini vertinim , gali lugdyti asmenyb . Palyginamuoju b du vertinami parod , konkurs , koncert dalyvi pasiekimai. iuo atveju pravartu i girsti ir student vertinimo nuomon . Apibendrinantis VERTINIMAS , tai informacija, skirta pedagogams, institucij vadovams ir patiems studentams. D stytojui reikalinga susumuoti ir pateikti mokymosi rezultatus grup je ar individualiai, kad studentas suvokt savo darbo vertinim teisingai. Apibendrinamuoju b du vertinamos ne tik inios. Pedagog pos d iuose, susirinkimuose sprend iama apie student etin s ir estetin s kult ros normas, asmenyb s k rybi kumo rai k , bendradarbiavimo santykius.

7 Apibendrinamuoju b du pateikiamos i vados apie studento tolimesn veikl . VERTINIMAS da niausiai dokumentuojamas ( ra ai daromi atitinkamose formose). i informacija skiriama kitiems pedagogams, institucij vadovams, kurie pilnai ar dalinai akredituoja student ankstesnio mokymosi rezultatus, sprend ia finansavimo klausimus. Prognostinis vertinimo b das remiasi ini , pedagogini bei psichologini test i vadomis, kurios leid ia numatyti studijuojan iojo pasiekimus ateityje, jam rengiants profesinei veiklai. Motyvuojantis vertinimo b das naudojamas, siekiant parodyti studentui teigiamas jo darbo puses bei pad ti i vengti mokymosi sunkum . Teigiamos studento motyvacijos nebuvimas veda neigiamas pasekmes. Kai kurie studentai mokosi tik d l i orini paskat , nesuvokdami vidini poreiki . Dalis studijuojan i j mano, kad netikslingai pasirinko profesij ( tr ksta geb jim , nemato ateities perspektyvos).

8 Anot V. Rajecko (7; 3) Mokslo inios greitai sensta ir j perimamumas jaunimui atrodo neefektyvus . Naujos informacin s technologijos hipertekstas, hipermedia, multimedia, Internet - neatskiriama dabartin s visuomen s kasdienyb s dalis. Hipertekstin s mokymo programos skatina profesi kai tobul ti. Vienas naujausi kompiuterinio mokymo metod prad ta naudoti mikropasauliai su LOGO programos kalba. Tikslas - ugdyti per grupin darb individual supratim . Tai modernus pri jimas prie naujausios informacijos. Mokomosios programos teigiami vertinimo kriterijai: greitis, vizualumas, efektyvumas, lengvas i mokimas, simenamumas, lengvas klaid i taisymas. Ta iau susiduriama su navigacijos ( ini pertekliaus) problema, nes mokomoji med iaga, pateikta elektroniniame formate, susieta tik prasminiais ry iais (nenuosekliai) ir studentas, beklaid iodamas po labirintus , kartais nesuvokia pagrindin s paie kos tikslo.

9 Galutinis ini tikrinimo ir vertinimo b das tur t b ti labai atsakingas etapas studentui ir d stytojui. Galutinio (semestrinio ar baigiamojo) egzamino metu priimamas sprendimas apie studijuojan iojo pasiekimus, i nagrin jus dalyko (modulio) program ar jos dal , kuri pakartotinai nevertinama. Galutiniai vertinimai gali b ti ir nuolatinio vertinimo dalimis, kai susumuojami dalini atsiskaitym rezultatai. Baigiamieji egzaminai paprastai vertinami taip, kad dauguma student gaut vidutinius pa ymius, dalis gerus, dalis j gali gauti ir nepatenkinam vertinim . Tai b t norminis vertinimo b das u to egzamino parodytas inias. Galutin ini vertinim nulemia kaupiamasis balas. Nuo d stytojo vidin s ir i orin s motyvacijos, jo pedagogin s ir psichologin s kompetencijos, nuo tarpusavio s veikos su studentais, priklauso supratimas ir VERTINIMAS .

10 Siekiant i tirti ini tikrinimo ir vertinimo b dus ir j tak student mokymosi pa angai, buvo atlikta anketin apklausa. Tyrimo tikslas - Nustatyti vertinimo b d tak student mokymuisi Tyrimo u daviniai: Formuoti student mokymosi pa ang . Analizuoti student mokymosi sunkumus. Skatinti student mokymosi motyvacij . vertinti ini tikrinimo ir vertinimo b d tinkamum . Tyrimo objektas: ini TIKRINIMAS ir VERTINIMAS studij procese. 145 Metodai: Mokslo eksperimentin s literat ros analiz . Anketin apklausa. Tyrimas ir jo rezultatai: Anketin apklausa vyko m io kolegijos Roki kio filiale. Anketiniu b du apklausta 120 respondent student ir 30 d stytoj . 2 lentel je pateikti klausimai d stytojams ir studentams tuos pa ius atsakymus: Taip , Ne , Nevisada . 2 lentel Statistiniai duomenys apie ini tikrinim ir vertinim (2005m.)