Transcription of MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS …
1 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. sakymu Nr. V-1197 MATEMATIKOS BRANDOS egzamino PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. MATEMATIKOS BRANDOS egzamino programos (toliau Programa) paskirtis apibr ti MATEMATIKOS BRANDOS egzamino (toliau egzaminas) tikslus, strukt r ir turin . Egzaminas yra valstybinis. 2. Programa parengta remiantis atnaujinta Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. sakymu Nr. V-269 ( in., 2011, Nr. 26-1283). 3. Programos strukt ra: egzamino tikslas; mokini geb jim grup s; egzamino matrica; egzamino u duoties pob dis; egzamino vertinimas; MATEMATIKOS BRANDOS egzamino reikalavimai (1 priedas); MATEMATIKOS BRANDOS egzamino pagrindin s formul s (2 priedas).
2 II. egzamino TIKSLAS 4. egzamino tikslas patikrinti ir vertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo MATEMATIKOS bendr j program pasiekimus, apra ytus egzamino reikalavimuose. III. MOKINI GEB JIM GRUP S 5. Mokydamiesi MATEMATIKOS mokiniai pl toja matematin kompetencij ir gyja ini , geb jim ir nuostat . Nuostatos egzamine nevertinamos. 6. egzamino metu tikrinami mokini geb jimai skirstomi ias grupes: inios ir supratimas ( emesnio lygio geb jimai), MATEMATIKOS taikymas, problem sprendimas. Toliau pateikiamas apibendrintas geb jim grupi paai kinimas: inias ir supratim mokiniai parodo paprastose standartin se (realaus ir matematinio turinio) situacijose: atpa indami ir teisingai vartodami (reprodukuodami) matematines s vokas, ymenis, objektus, modelius; siedami (atpa indami ir suprasdami, skaitydami, rasdami, papras iausiais atvejais transformuodami kit pavidal ) vairiais b dais (matematiniais ymenimis, schemomis, lentel mis, grafikais, diagramomis, tekstu ir ) pateikt matematin informacij ; tiesiogiai taikydami formules, savybes, s ry ius; atlikdami standartines proced ras; naudodamiesi formuli rinkiniu, skai iuotuvu.
3 MATEMATIKOS taikymo geb jimus mokiniai parodo nesud tingose standartin se (realaus ir matematinio turinio) situacijose: modeliuodami vairiose lentel se, schemose, grafikuose pateikt informacij ; taikydami ir derindami kelias standartines proced ras; taikydami inomus matematinius metodus ir modelius vairiems u daviniams spr sti; ai kiai u ra ydami keli ingsni u davinio sprendim . Problem sprendimo geb jimus mokiniai parodo naujose, nestandartin se situacijose, kurios gali b ti apra omos matematiniais modeliais: 2 performuluodami u davin matematiniais terminais, ymenimis, paveikslais/br iniais ir pan., atskleid iant problemos suvokim ; nubrai ydami ar tinkamai papildydami paveiksl /br in ; suskaidydami u davin atskiras dalis, nuosekliai argumentuojant kiekvienos dalies sprendim ; velgdami/pasirinkdami tinkam matematin model ir j pritaikydami; nesud tingais atvejais taikydami nuoseklaus galimybi perrinkimo strategij ; rodydami paprastus teiginius taikant tiesioginio rodymo metod (einant nuo inomo link rodomo), analiz s metod (einant nuo norimo link inomo), sprendimo nuo galo strategij ; rodydami paprastus teiginius taikant prie taros metod ; taikydami bendresnio ar dalinio atvejo nagrin jimo strategij.
4 Pavyzd i ir kontrapavyzd i pateikimo strategij ; atlikdami nesud ting tyrim ; velgdami s ry tarp nagrin jam dyd i , apra ydami d sningum , pagal kur sudaroma objekt (j element ) seka; velgdami ir parodydami visus problemos nagrin tinus atvejus, formuluodami i vadas ir atsakymus klausimus, kuriuos n ra vienintelio teisingo atsakymo. 7. Geb jimus iliustruojan i u davini pavyzd iai pateikiami metodin je med iagoje, esan ioje Ugdymo pl tot s centro ir Nacionalinio egzamin centro interneto svetain se. 8. Reikalavimai mokini ini ir supratimo, MATEMATIKOS taikymo ir problem sprendimo geb jimams priklauso nuo pasiekim , apra yt bendrojo ar i pl stinio kurso programose ir skiriasi i samumu ir sud tingumu.
5 egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame nurodoma pagal atskiras sritis, k reikia geb ti, inoti ir suprasti norint s kmingai i laikyti egzamin . IV. egzamino MATRICA 9. egzamino matricos paskirtis u tikrinti proporcing egzamino u duoties ta k paskirstym pagal dalyko veiklos sritis, geb jim grupes ir dalyko kursus. egzamino matrica pateikta 1 lentel je. egzamino u duotyje 40 proc. u duoties ta k atitinka bendr j kurs , 60 proc. i pl stin kurs . egzamino matricoje nurodyta, kiek u duoties ta k procentais tenka kiekvienai veiklos sri iai ir geb jim grupei, i skiriant ta k procentais dal pagal bendrojo kurso program . Pavyzd iui, apie 25 proc. u duoties ta k bus i veiklos srities Geometrija , i kuri apie 8 proc.
6 Ta k pagal bendrojo kurso program . Lentel je nurodyta, kiek procent u duoties ta k skiriama atskiroms geb jim grup ms vertinti. Pavyzd iui, apie 40 proc. u duoties ta k bus skirta geb jimams inios ir supratimas vertinti. is ta k santykis pagal galimyb tur t b ti taikomas ne tik visai u duo iai, bet ir kiekvienai veiklos sri iai. Konkre iose u duotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo lentel se para yt skai i , ta iau jie netur t b ti didesni kaip 4 proc. 1 lentel . egzamino matrica Veiklos sritys Geb jim grup s U duoties ta kai, proc. inios ir supratimas MATEMATIKOS taikymas Problem sprendimas I viso I j i bendrojo kurso 1. Skai iai, skai iavimai, rei kiniai. Lygtys, nelygyb s ir j sistemos 30 15 2.
7 Geometrija 25 8 3. Funkcijos ir analiz s pradmenys 30 10 4. Kombinatorika, tikimyb s ir statistika 15 7 I viso, proc. 40 35 40 20 25 100 40 3 V. egzamino U DUOTIES POB DIS 10. egzamino u duotis pateikiama kaip atskiras vientisas u davini rinkinys. Vertinimui teikiamas tik sprendim ir atsakym lapas. 11. egzamino u duoties ta k suma tur t b ti ne ma esn nei 60. 12. Orientacin egzamino u duot sudaro ne ma iau 30 u davini : u daviniai su pasirenkamaisiais atsakymais (12 20 u davini vertinami po 1 ta k ); trumpojo atsakymo (vertinamas tik atsakymas) (10 14 u davini vertinami po 2 ta kus); atvirojo atsakymo (strukt ruoti arba nestrukt ruoti) (5 9 u daviniai vertinami ne ma iau kaip 3 ta kais).
8 13. Galutin egzamino u duoties strukt ra (jei ji skiriasi nuo orientacin s) pateikiama egzamino specifikacijoje ne v liau kaip iki einam j met sausio 15 d. 14. Orientacin egzamino trukm 3 val. egzamino data, priemon s, kuriomis galima naudotis egzamino metu, sprendim ir atsakym lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzamin organizavimo ir vykdymo tvarkos apra e ne v liau kaip iki einam j met sausio 15 d. 15. Matematini formuli rinkinys prie egzamino u duoties pateikiamas 2 priede. VI. egzamino VERTINIMAS 16. egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzamin laikiusi mokini darbai koduojami ir vertinami ta kais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis.
9 Kiekvien darb vertina ne ma iau kaip du vertintojai. Jei j vertinimas skiriasi, galutin sprendim d l vertinimo priima tre iasis vyresnysis vertintojas. 17. Minimali egzamino i laikymo ta k rib nustato ir tvirtina BRANDOS egzamin vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiek egzamino i laikymo ta k rib , laikomi egzamin i laikiusiais. Preliminari egzamino i laikymo ta k riba sudaro 40 proc. egzamino u duoties bendrojo kurso klausim ir u davini ta k sumos. MATEMATIKOS BRANDOS egzamino programos 1 priedas MATEMATIKOS BRANDOS egzamino REIKALAVIMAI 1. MATEMATIKOS BRANDOS egzamino (toliau egzaminas) reikalavimai mokini vertinamiems pasiekimams pateikiami pagal tokias veiklos sritis: skai iai, skai iavimai, algebra.
10 Lygtys, nelygyb s ir j sistemos; geometrija; funkcijos ir analiz s pradmenys; kombinatorika, tikimybi teorija, statistika. 2. egzamino reikalavimai mokiniams, kurie mok si pagal bendrojo kurso program , apima minimalius reikalavimus. Reikalavimai mokiniams, kurie mok si pagal i pl stinio kurso program , apima reikalavimus mokiniams, kurie mok si pagal bendrojo kurso program . Pradinio ir pagrindinio ugdymo MATEMATIKOS bendrojoje programoje apra yti mokini geb jimai nekartojami. 3. Programoje vartojami tokie u davinio sud tingum nusakantys terminai: papras iausiais vadinami u daviniai, kuriuos sprend iant reikia atlikti vien standartin operacij ar inoti algoritm ir mok ti j taikyti.
